Apie tai kalbamės su tinklaraštininke, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatore Lina Liubertaite.
„Kai mes pasėjame sėklą mažose daigyklose ir ją sudaiginame, pamatome, ar ji daigi, ar ne. Kitu atveju, jeigu sėtume į didelį vazoną po vieną sėklą ir pamatytume, kad jos negyvybingos ir nedygsta, išnaudotume daug substrato, vietos ant palangės ir visų kitų išteklių“, – sako Lina.
Kada pikuoti ir kokį gruntą rinktis
Kai kuriuos augalus galima sėti tiesiai į gruntą, pavyzdžiui, tokias vienmetes gėles kaip kosmėjos, gvaizdūnės, kleomės, tačiau, jeigu susidaiginsime jas iš anksto, jos greičiau pražys, jų nenustelbs piktžolės ir pan. „Daug kas pasirenka auginti daigus būtent dėl šių priežasčių – nori ankstyvesnio žydėjimo ar derliaus“, – sako L.Liubertaite.
Kai daigai išauga iki 2–4 tikrųjų lapelių, daigas pasiruošęs persodinimui: „Pirmieji lapeliai dažniausiai neprimena tipiškų augalų lapų. Pastarieji pasimato tik daigui išleidus daugiau lapelių – 3, 4 ir daugiau. Tam, kad sėklos išdygtų, užtenka durpių, tačiau, kai pikuojame, jų jau bus per mažai.
Persodinimui skirtas gruntas turi būti praturtintas maistinėmis medžiagomis, trąšomis ir kitais priedais. Galime persodinant naudoti durpių substratą arba jį maišyti su kompostu – organinės kilmės maistinėmis medžiagomis, taip pat perlitu ir vermikulitu.
Perlitas – tai baltos spalvos, vulkaninės kilmės medžiaga, kuri padeda šaknims išlikti nesuspaustoms, pritekėti orui, ypač, jeigu dirvožemis yra sunkus. Galite įmaišyti ir vermikulito – tai taip pat organinės kilmės medžiaga, kurios funkcija sugerti vandenį, ir laikui bėgant tą sugertą vandenį vermikulitas grąžina dirvožemiui, tad jis ilgiau išliks drėgnas, o mums reikės rečiau laistyti. Augalas taip bus apsaugotas nuo sausros periodų, o drėgmės kiekis išliks stabilesnis“, – pataria L.Liubertaitė.
Kaip pikuoti
Pašnekovė sako, kad pirmiausia turime atsargiai išimti daigelį iš daigyklos, kurioje jis augo prieš tai – tam galima pasitelkti šaukštelį, spustelėti daigyklos narelį arba panaudoti rytietiškus valgymo pagaliukus ir jais pastumti daigą per kiaurymę iš apačios į viršų.
„Jeigu daigas augintas viename daigyklos narelyje, yra tvirtas, jį tiesiog paimame ir perkeliame kartu su žemės kupsteliu į didesnį vazoną. Jeigu daigai daiginti vienoje talpykloje ir jų yra daug, reikia kuo atsargiau elgtis su šaknimis, nes ten jų gyvybė. Patariama juos atskirti ir išsodinti po vieną, stengtis, kad šaknys būtų kuo mažiau pažeistos“, – sako Lina.
Ar reikia daigus grūdinti?
Jeigu augalas vėliau augs lauke ir artėja laikas, kai jį reikės išsodinti lauke, galite išmėginti augalų grūdinimą.
„Tai paprasta – augalus dieną išnešame į lauką ar šiltnamį, o naktį, ypač, jeigu jos dar šaltos, parnešame atgal. Pradėkite nuo kelių valandų, vėliau tą laiką galite ilginti. Tokios sąlygos augalui yra kardinaliai kitos – t. y. ir šviesos kiekis, ir temperatūra, ir vėjas bei kiti aplinkos veiksniai, tada augalui reikia prisitaikyti.
Galima pastebėti, kad, pavyzdžiui, pomidorai, kurie nebuvo grūdinti, persodinti į šiltnamį kurį laiką neauga, nes būna patyrę stresą, tad išnešdami augalus į lauką mes galime padėti jiems greičiau priprasti prie naujų sąlygų“, – sako Lina.
Ji priduria, kad kai kuriems augalams netgi geriau augti iškart šiltnamyje ar lauke, tarkime, agurkams. „Kambario temperatūra agurkams ne itin patinka, be to, jie nemėgsta persodinimo, todėl visada reikia atsižvelgti į patį augalą“, – pataria Lina.
