Apie svarbiausius darbus kalbamės su tinklaraštininke, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatore Lina Liubertaite.
Vaismedžiai
„Kalbant apie vaismedžius, kai kurių obelų derlius jau nuimtas ir gal net suvalgytas, tačiau yra tokių veislių, kurių vaisius valgysime vėliau. Labai svarbu ant medžio nepalikti obuolių „mumijų“ (puvėsių), nes medžiui tai yra našta ir gali būti ligų užkratas. Obelis reikėtų prižiūrėti nuolatos, jas genėti, nepalikti kabančių vaisių“, – pataria L.Liubertaitė.
Tačiau jeigu medis ar krūmas augina nedidelius vaisius ar uogeles, pavyzdžiui, erškėtrožės, aronijos, gudobelės, šaltalankiai, šermukšniai, jų uogų galime neskabyti, nes šaltuoju sezonu tuo pasirūpins paukščiai, o mes atliksime gerą darbą ir pagelbėsime sparnuočiams.
Nukritę lapai
„Kita problema – nukritę medžių ir vaismedžių lapai, kurių gali būti labai daug. Ką su jais daryti? Mano patarimas paprastas, jeigu tik jums leidžia sąžinė ir estetinis suvokimas, į lapus žiūrėkite atlaidžiau. Nebūtina jų grėbti kas kelias dienas, užtenka tai padaryti kelis kartus iki ateinant šalčiams ir sniegui. Svarbiausia, kad neliktų lapų ant vejos, nes lapai pradės irti, o veja – išpliks, todėl pavasarį teks daugiau dėmesio skirti vejai atgaivinti. Tačiau jeigu lapai nukrenta gėlyne ar darže, būkite atlaidūs – ilgainiui jie suirs ir netgi pamaitins dirvą“, – pataria tinklaraštininkė.
Jeigu jūsų gyvatvorė yra lapuočių, lapus nuo vejos galite sugrėbti ar supūsti su specialiu prietaisu po ja. Taip greitai sutvarkysite kiemą, o po gyvatvore esantys lapai pamaitins dirvą. Taip pat lapus galite drąsiai dėti į komposto krūvą. Kad kompostas būtų kuo kokybiškesnis, sudėtis geresnė, mes galime jį pasluoksniuoti su kitomis organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, piktžolėmis, įvairių augalų antžeminėmis dalimis, gėlyno augalais, daržovių lupenomis, kiaušinių lukštais, vaisių žievelėmis ir pan.
Gėlynas
Jeigu auginote daug vienmečių gėlių, daugelis jų rudenį atrodo nelabai gražiai, tačiau darbai paprasti – išrauname ir krauname į komposto krūvą. Vis dėlto, kai kurie vienmečiai augalai iki pat rudens pabaigos išlaiko savo grožį, pavyzdžiui, žilė, todėl belieka mėgautis.
Daugiamečių augalų ir želdynų augintojai gali atsipūsti, ypač tie, kurie iš anksto pagalvojo apie rudens ir žiemos sezonus ir tinkamai pasirinko augalus. Dabar labai madingi natūralistinio stiliaus želdynai, kuriuose dominuoja daugiametės gėlės ir daugiamečiai varpiniai augalai, išlaikantys struktūrą ir žiemą. Jie po pirmųjų šalnų nesuglemba ir toliau stovi demonstruodami savo dailias šluoteles.
Šiltnamis
Jame galioja kitos taisyklės nei gamtoje, nes ten augalams sukuriamos dirbtinės sąlygos, todėl dėmesio jam reikia tikrai daugiau. Dažniausiai šiltnamyje auginame tas pačias daržoves, netaikome sėjomainos, tad pagrindinis mūsų darbas, kad džiaugtumės derliumi – turime atnaujinti dirvą.
Patariama pašalinti visų augalų likučius, o dirvą permaišyti su kompostu. Jeigu dirvožemiu nesirūpinote keletą ir daugiau metų, o šiltnamyje augantys augalai nedavė norimo derliaus, sirgo įvairiomis ligomis, reikėtų pakeisti visą dirvožemį.
Rudenį šiltnamį reikėtų nuplauti – jeigu jis yra polikarbonatinis, tuomet švelniai nuvalykite su indų plovimo priemone ir nuplaukite vandens srove, o jeigu pagamintas iš polietileno, tiesiog išvalykite ten, kur pasiekiate šlapia šluoste, nes tiek ligų užkratai, tiek kenkėjai gali apsigyventi šiltnamyje jiems patogiose vietose.
Prieš žiemą patariama gerai sudrėkinti šiltnamyje esantį dirvožemį ir jį sulaistyti, nes jame vyksta patys įvairiausi procesai. Jeigu laistėte kapiliarine laistymo sistema, buvo drėkinamas tik žemės paviršius, o dalis jos liko išdžiuvusi. Kad kitais metais sulauktume geresnio derliaus, reikėtų pasirūpinti dirvožemio drėgme ir dosniai jį sulaistyti.
Beje, jeigu šiltnamyje buvo augalų, kurie sirgo, jų nereikėtų dėti į komposto krūvą. Tokius geriau išvežti į kokią nors kitą vietą, sunaikinti ar sudeginti, kad užkratas neplistų.
Jeigu planuojate įsirengti naują šiltnamį, pakeltas ar tiesiog paprastas lysves, ruduo yra pats tinkamiausias metas tai padaryti. Pavasarį reikės laukti, kol dings įšalas, o dabar galima atlikti pačius svarbiausius darbus, pavyzdžiui, susluoksniuoti dirvožemį: pirmiausia dėti šakeles, įvairius sudžiuvusius lapus, kartoną ir pan., o paskui – dirvožemį. Apatinis sluoksnis ilgainiui ims irti, žemė sukris, užsipildys oro tarpai ir pavasarį pasitiksime su jau paruošta derliui dirva, kurioje galėsime sėti norimas daržoves.
Sideratiniai augalai
„Sideratiniais augalais, kurie dar vadinami žaliosiomis trąšomis, užsėta dirva tampa derlingesnė. Galite sėti garstyčias, liucerną ir kt., kurie dabar pasėti sudygs dar šiemet, todėl galėsite perkasti dirvą, o jie irdami atiduos naudą, mineralus ir kitas naudingas medžiagas dirvožemiui. Be to, žemė nelieka plika nei rudenį, nei žiemą, o mes užsitikriname dirvožemio kokybę kitiems metams“, – sako Lina.
Veja
Nors ir ne itin intensyviai, tačiau veja ir toliau auga, todėl ją reikėtų ir toliau šienauti. Geriausia palikti ją vidutinio aukščio, nereikėtų nušienauti pernelyg trumpai, nes šaknys turi įsitvirtinti, pasistiprinti ir pasiruošti žiemoti.
Paskutinis vejos pjovimas priklauso nuo to, kada atkeliauja šalčiai. Anksčiau buvo rekomenduojama tai atlikti spalio pabaigoje, vėliau laikas prasitęsė iki lapkričio ir net tam tikrais atvejais iki gruodžio mėnesio pradžios.
Laistymas
Jeigu ruduo yra labai sausas, augalus reikėtų dosniai sulaistyti, kad jie pasiruoštų žiemai. Kodėl tai yra svarbu? Žiemos pabaigoje, kai saulė pradeda šildyti, tačiau įšalas yra dar neišėjęs, augalai per šakeles ir lapus išgarina drėgmę. Bėda ta, kad jie negali jos kompensuoti per šaknis, nes dirva yra įšalusi, todėl augalai išdžiūsta ir paruduoja.
„Mūsų darbas yra pasirūpinti, kad augalai gautų pakankamai drėgmės ir iškęstų žiemą, neišdžiūtų ir neparuduotų – tai galioja ir krūmams, ir medeliams, pavyzdžiui, jaunoms obelaitėms“, – pataria tinklaraštininkė.
Ruduo – puiki pradžia
Ruduo daugeliui asocijuojasi su sodo, daržo ir gėlyno sezono pabaiga, tačiau nebūtinai – šiuo metu mes galime pasodinti daugelį augalų. Geriausia rinktis su uždara šaknų sistema, kurie buvo auginti vazonuose. Dažnai lietingas ruduo užtikrina, kad naujai pasodinti augalai gaus pakankamai drėgmės ir pasitiks pavasarį gyvybingi.
Augalai tik iškasti iš dirvos ir persodinti gali prigyti sunkiau, tačiau yra ir išimčių, pavyzdžiui, rožės. Rudenį pasodintos rožės artimiausią sezoną džiugins žiedais, kai tuo tarpu pasodintos pavasarį adaptuosis ilgiau.
