Kas antras apklausoje dalyvavęs gyventojas nurodė, kad kaimynų žalingų įpročių ir priklausomybių neturėjimas tampa svarbiausiu aspektu, palaikant gerus santykius. Šalies gyventojai kratosi kaimynų, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, laiptinėse palieka nuorūkų, triukšmauja. Dažno lietuvio galvoje tai asocialaus kaimyno savybės, neretai priskiriamos socialinių butų gyventojams. Bet ar tikrai taip yra?
Klišės po truputį griūva
Pasak tyrimą atlikusios rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo ir sociologo Igno Zoko, tam tikros neigiamos klišės ir stereotipai yra taikomi socialinio būsto gyventojams, kuriems dažnai primetamas ir minėtas žalingų įpročių turinčio asmens portretas ar asocialių kaimynų vaidmuo, nors žmonės žingsnis po žingsnio stengiasi pereiti į neutralią poziciją.
„Šioje vietoje tiktų liaudiškas posakis – šaukštas deguto ir statinę medaus pagadina. Viena neigiama nuomonė priklijuoja etiketę ir tvarkingiems socialinių būstų gyventojams.
Tačiau to šaukšto deguto yra ir tarp nepareigingų tėvų, neatsakingų vairuotojų ar aplaidžiai savo pareigas atliekančių darbuotojų. Žiūrint į bendrą vaizdą labai norėtųsi, kad socialinių būstų kaimynystė nebebūtų sovietmečio laikų stereotipų įkaite“, – teigia I.Zokas.
Karantino metu ieškojo bendravimo
Remiantis tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų šalies gyventojų karantino metu su kaimynais palaikė įprastus santykius, ieškojo saugaus bendravimo formų. Respondentų nuomone, kaimynų tarpusavio santykių nepablogino ir daugiau praleisto laiko namie – karantino metu tarp kaimynų jaustą trintį ir nesutarimus įvardijo tik 4 proc. apklaustųjų.
Mes, lietuviai, kaip tauta dažniausiai nesame labai kaimyniški – retas daugiabutis gali pasigirti „susigyvenusių“ kaimynų bendruomene.
Vertinant gyventojų požiūrį į socialiniuose būstuose gyvenančius asmenis: senjorus, negalią turinčius, mažų pajamų gyventojus ar vyresnio amžiaus žmones – fizinės distancijos laikymosi metu nuomonė apie juos išliko pakankamai neutrali.
„Tokius kaimynus žmonės dažniausiai yra linkę vertinti nei gerai, nei blogai. Mes, lietuviai, kaip tauta dažniausiai nesame labai kaimyniški – retas daugiabutis gali pasigirti „susigyvenusių“ kaimynų bendruomene, todėl ir socialinių būstų gyventojai mums per daug netrukdo“, – įsitikinęs I.Zokas.
Svarbu – ramybė ir saugumas
Sociologo teigimu, lietuviai gerą kaimyną pirmiausia apibūdina kaip žmogų, kuris yra pagarbus ir ramus – tokiam bruožui pritarė net 71 proc. respondentų. Tyrimo dalyvių manymu, palankus kaimynas taip pat turi pasižymėti nekonfliktiškomis savybėmis, būti pozityvus ir draugiškas bei rūpintis bendra kaimynų nuosavybe, saugumu.
Žvelgiant į gautus duomenis taip pat paaiškėjo, kad, siekiant sukurti draugišką tarpusavio ryšį kaimynystėje, nėra svarbu kaimynų būsto tipas: nuosavas, nuomojamas ar socialinis. Pasak I.Zoko, tai parodo, kad lietuviai augina toleranciją kaimynų atžvilgiu. „Nebesvarbu, kokios esi tautybės ir kokios tavo pajamos, svarbu, kad būtum tvarkingas ir nekonfliktiškas.“
Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų liepos 16–26 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. CPVA šiuo metu įgyvendina komunikacijos kampaniją „Aš tavo kaimynas. Nerūšiuok manęs. Susipažinkime“. Projekto tikslas – skatinti visuomenės toleranciją socialiniuose būstuose gyvenančių asmenų atžvilgiu. Projektas finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
2019 m. duomenimis, Lietuvoje socialinio būsto laukė daugiau kaip 10 tūkst. šeimų.
