1. Kodėl siuntų registravimas – mokama paslauga?
Dažnai Lietuvos pašto darbuotojai sulaukia klausimo, kodėl norint gauti siuntos sekimo numerį, už tai reikia susimokėti. Pašto darbuotojai visada rekomenduoja užsisakyti siuntos registravimo paslaugą, nes gautas unikalus kodas leidžia bet kuriuo metu internetu patikrinti siuntos buvimo vietą, o siuntai dingus, tampa lengviau atsekti, kurioje vietoje ji galėjo pasimesti – už šią galimybę ir imamas mokestis.
Tuo tarpu neregistruota siunta yra neprioretizuojama, ji yra 1 iš milijono bendrame siuntų sraute, tad matyti jos transportavimo kelią fiziškai neįmanoma ir jos laukiant gavėjui reikės pasitelkti kantrybę.
2. Kodėl mano siunta vėluoja?
„Čia vienas dažnesnių mitų apie pašto siuntų transportavimo būdą – dauguma vis dar mano, kad pašto siuntos keliauja įprastais keleiviniais lėktuvais, todėl jų nusileidimo laikas Lietuvos oro uostuose turėtų sutapti su laiškininko vizitu į namus.
Visos pašto siuntos nuo taško A iki taško B specialiu oro, žemės arba vandens transportu keliauja per kelis užsienio logistikos centrus, kartais – net per kelis žemynus, kol pristatomos į Lietuvos pašto skirstymo centrus Kaune arba Vilniuje. Tik tada prasideda Lietuvos paštininkų ir laiškininkų darbas: laiškininkai pašto siuntas pristato 6 dienas per savaitę, paprastai nuo 8 iki 16 val.
Pašto siuntos pristatymo į galutinį tašką laikas dažniausiai priklauso nuo to, kurioje laiškininko aptarnaujamo maršruto vietoje (pradžioje ar pabaigoje) yra adresatas ir kiek tą dieną jis turi išnešioti korespondencijos. Šventiniu laikotarpiu siuntų padaugėja kelis kartus, tad ir laiškininkas jas išnešioti užtrunka ilgiau“, – siuntinių kelionės subtilybes aiškina V.Budrienė.
3. Kodėl nebuvo pristatyta viena ar kita siunta?
Sprendimą dėl siuntos sulaikymo priima Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus pašto posto pareigūnai, kurie tai gali padaryti dėl kelių priežasčių: kai siuntėjas yra klaidingai užpildęs muitinės deklaracijos dokumentus, prie siuntos nepridėti pirkimo/pardavimo dokumentai, pirkimo dokumentuose nenurodoma siuntimo išlaidų suma arba muitinės darbuotojui kilo įtarimų, kad siuntoje yra draudžiamų importuoti į Lietuvą prekių.
„Nebūtinai specialiai, kartais gal iš nežinojimo, pašto siuntose atsiduria daiktų, kurie neatitinka saugumo reikalavimų ir gali sukelti labai rimtą pavojų tiek siuntos gavėjo, tiek jas pristatančio darbuotojo sveikatai.
Negalima siųsti psichotropinių, narkotinių ir cheminių medžiagų, siuntose negali būti ir degtukų, žiebtuvėlių bei degių medžiagų, taip pat adresato nepasieks kiti daiktai, kuriuos draudžiama siųsti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus.
Taip pat svarbu žinoti, kad negalima siųsti daiktus su įžeidžiančio ar nepadoraus pobūdžio užrašais ar atvaizdais, gyvus gyvūnus, išskyrus bites, dėles, šilkverpius, parazitus bei kenkėjų naikintojus, siunčiamus registruotose smulkiose siuntose oficialiai pripažintoms institucijoms. Prieš ką nors siunčiant, rekomenduojame pasitikrinti draudžiamų siųsti daiktų sąrašą Lietuvos pašto puslapyje“, – dėsto V.Budrienė.
Siuntos sulaikymo atveju Lietuvos paštas laišku (remdamasis ant siuntos nurodytais gavėjo duomenimis) išsiunčia informacinį pranešimą, kuriame prašoma atsiųsti informaciją apie siuntoje esančius daiktus.
Tiesa, kartais muitinėje laikinai saugomą siuntą klientai deklaruoja prisegdami asmenines nuotraukas ar pateikdami savo asmens dokumento kopiją, kai tereikia įsigijimą patvirtinančio dokumento – sąskaitos.
Svarbu žinoti, kad siuntos lieka Pašto skirstymo departamente iki bus pateikti papildomi duomenys ir dokumentai.
Tarptautinio greitojo pašto siuntos saugomos 15 dienų, likusios (registruotosios, neregistruotosios) – 30 dienų. Jei per šį laiką Lietuvos pašto deklarantai negauna papildomos informacijos, mokėtini mokesčiai suskaičiuojami pagal muitinės palyginamąsias vertes.
4. Kodėl nereguliuojate kitų šalių pašto darbo?
„Susidūrę su nesklandumais kitų šalių pašto skyriuose, žmonės dažnai prašo Lietuvos pašto darbuotojų sujungti su užsienio pašto skyriais arba įpareigoti pastaruosius teikti vienas ar kitas paslaugas. Pasaulinei pašto sąjungai priklauso 192 valstybės, kurių paštai vadovaujasi kiekvienoje šalyje galiojančiais teisės aktais ir Pasauline pašto konvencija, tačiau jie yra autonomiški ir dėl teikiamų paslaugų pobūdžio bei korespondencijos pristatymo geografijos sprendžia remdamiesi savo ekonominio naudingumo kriterijais“, – komentuoja Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė.
5. Ar galėtumėte atlikti, ko prašau?
Pasak V.Budrienės, paštininkai sulaukia ir kur kas linksmesnių prašymų: prašoma gautą siuntinį į namus pristatyti su laiškininko pasveikinimu, siunčiamą dovaną slapta įnešti pro specialiai paliktas praviras namų duris ir įteikti žmonai miegamajame, užsakytas intymias dovanas laiškininko prašoma pristatyti, kai nematys antra pusė, o kartais net pabūti sužadėtuvių pagalbininkais.
„Mūsų specialistai galėtų papasakoti dar ne vieną įdomų ar mūsų klientų išmone nustebinusį prašymą, kurių per dieną jie išgirsta tikrai nemažai. Visada stengiamės reaguoti į kiekvieną jų, jeigu tik prašymas nenusižengia šalyje galiojantiems įstatymams, Pasaulinei pašto konvencijai ir etikos bei moralės normoms.
Bet smagiausia sulaukti skambučio, kai mūsų klientai paskambina pasidžiaugti gautu siuntiniu ar pagirti konkretaus pašto darbuotojus už gerą darbą. Geri žodžiai pakrauna visai dienai gera energija ne tik skambučio centro specialistus, bet ir užaugina sparnus pagirtam asmeniui, kuriam linkėjimus visada perduodame – juk jo darbas yra labai svarbus ir atsakingas“, – patikina V.Budrienė.
