Pirmąją kiaušinienę išsikepė šešerių
Kauno dailės gimnazijoje besimokantis Emilis rudenį žingsniuos į devintą klasę, bet jau ne pirmus metus savo šeimą, draugus ir bendraklasius stebina savo gamybos gardėsiais. Jis kepa sausainius, pyragus ir net tortus! Taip pat juos dekoruoja. Emilio mama Julija Jusevičienė pasakoja, kad šeima neatsidžiaugia ne tik jo skanėstais, bet ir gaminamais pietumis bei vakarienėmis.
„Jis vis sumano ką nors skanaus, įdomaus pagaminti“, – sako ponia Julija.
Kai Emiliui buvo šešeri, paklausiau, ar nori pats sau išsikepti kiaušinienę. Jam užsidegė akys: „Noriu!“
Paklausta, kaip prasidėjo Emilio kelias virtuvėje, pašnekovė pasakoja, kad sūnus, kaip ir visi vaikai, labai norėdavo pabandyti ką nors pats sumaišyti, padaryti, pagaminti, o ji jam niekad nedrausdavo.
„Kai Emiliui buvo šešeri, paklausiau, ar nori pats sau išsikepti kiaušinienę. Jam užsidegė akys: „Noriu!“ Stovėjau šalia, prižiūrėjau, sakiau, ką daryti, ir vaikas bandė. Kitas jo bandymas buvo sveikuoliški avižiniai sausainiai.
Paskui prasidėjo keksiukai, kiti kepiniai, noras juos kaip nors papuošti. Prieš pusantrų metų jis pradėjo lankyti įvairius kursus, ir pas Daivą Mikšiūnienę į Vilnių buvo atvažiavęs. Kiek pati žinau, tiek jam patariu, o šiaip pats daug domisi, „Instagrame“ seka įvairiausius tortų kepėjus ir pan.“, – pasakoja Emilio mama.
Tortų dekoravimo kursuose – vienas tarp moterų
Pirmąjį savo tortą ant putoplasto šablono Emilis dekoravo kursuose. „Iki tol namuose kepdavau sausainius, pyragus, dekoras būdavo labiau iš fantazijos. Ir tortus kepu namuose, deja, dar ne visada pavyksta – tam reikia daugiau patirties, nes reikia gerai išmokti kepti biskvitą, o aš su juo kovoju, vis dar nepavyksta taip, kaip norėtųsi“, – atvirauja 15-metis.
Jis dekoruoja ne tik tortus, bet ir sausainius, pyragus, kalėdinius namukus, o kartais, kaip pats sako, ir maistą gražiai įkomponuoja į lėkštę.
„Puošybai naudoju įvairias medžiagas: cukraus lipdymo masę–pastą, glajų, sviestinį kremą, ryžių popierių, maistinius dažus, cukraus kristalus ir vadinamąjį „royal iceing“. Kremines gėles dekoruoju ant kartono arba ant putoplasto šablonų“, – pasakoja Emilis.
Vaikinukas neslepia, kad pirmą kartą nuėjęs į tortų dekoravimo kursus jautėsi labai nejaukiai, nes ten buvo vien moterys. „Bet man ten labai patiko, tad paskui užsirašiau ir į kitus kursus“, – sako pašnekovas ir priduria, kad idėjų, kaip dekoruoti tortus ar kitus skanėstus, jam netrūksta, nes kursuose visada reikia pasirinkti vieną iš tortų puošybos temų, o lakią vaizduotę skatina mokykloje rengiami įvairūs projektai.
Per tris dienas – 26 kalėdiniai namukai
Emilis su džiugesiu prisimena praėjusias Kalėdas – tada gavo savo pirmąjį užsakymą ir pirmąją algą už darbą. „Per tris dienas turėjau iškepti ir dekoruoti 26 kalėdinius namukus – man tai buvo pats didžiausias iššūkis, dirbdavau nuo 14 val., kai grįždavau iš mokyklos, iki 3 ar 4 val. nakties“, – pasakoja Emilis.
Kalėdinius namukus užsakė Emilio patėvis savo darbuotojams. „Žmonės nelabai tikėjo, kad tuos namukus iškepė ir dekoravo vaikas, – šypsodamasi pasakoja ponia Julija. – Stengėsi, dirbo iki paryčių, į mokyklą tas dienas ėjo mažai miegojęs, bet kepė sąžiningai. Nuėjome į parduotuvę, sakau, žiūrėk, matai, koks prastas namukas ir kiek daug kainuoja. Tai jis užsispyrė iškepti gražesnius ir jam tikrai pavyko.
Matau, kad jis labai nori, mato savo klaidas, su tais biskvitais vis bando kepdamas tortus, vis dar jam kažkas nepavyksta, bet rankų nenuleidžia.“
Planas ateičiai – po restoraną Lietuvoje ir Italijoje
Emilio tėvai išsiskyrę, tėtis gyvena Italijoje, turi kitą šeimą, tačiau palaiko labai gražius ir artimus santykius su sūnumi. Emilis pasakoja, kad atostogas leidžia pas tėtį, o ten viešėdamas gamina itališkus desertus.
Neseniai susikūrė ir savo profilį „Instragrame“. „Pavadinau „il pasticciere“ – itališkai tai reiškia „konditeris“, šią idėją man davė tėtis“, – sako pašnekovas.
Paklaustas, ar sulaukia palaikymo ne tik iš savo šeimos, bet ir iš draugų bei bendraklasių, Emilis atviras: „Dauguma draugų ir pažįstamų mane labai palaiko, verčia eiti pirmyn, nesustoti. Aišku, buvo ir nepalaikančių žmonių, kurie sakydavo, kad čia moteriškas darbas, nevyriška, bet tai manęs nė kiek nepalaužė.“
Buvo ir nepalaikančių žmonių, kurie sakydavo, kad čia moteriškas darbas, nevyriška, bet tai manęs nė kiek nepalaužė.
Emilis jau kuria planus ir ateičiai – Italijoje arba Prancūzijoje planuoja studijuoti konditeriją ir kulinariją, nes, kaip pats pabrėžia, jam patinka gaminti ir maistą, ne tik gardėsius.
„Mano didžiausia svajonė – atidaryti savo restoraną Lietuvoje, kuris išsiskirtų neįprastu dizainu. Jau turiu viziją, kaip jis atrodytų. O paskui atidaryti kitą restoraną Italijoje, kur gyvena mano tėtis“, – ateities planais dalijasi Emilis.
Paklausta, kaip į tai reaguoja, Emilio mama teigia, kad ne tik palaiko tas idėjas, bet ir prisideda prie jų kūrimo. „Mes patys skatiname ir tą viziją kuriame drauge. Aišku, jam dar tik penkiolika, gal po poros metų viskas atrodys kitaip. Pamatysim“, – šypsodamasi sako pašnekovė.