Tapęs sveikatingumo klubo „Impuls“ Vilniuje asmeniniu treneriu, tūkstančius valandų treniruočių salėse praleidęs sportininkas dabar sukaupta patirtimi dalijasi su klubo nariais.
A. Duonėla atskleidžia, kodėl nutarė pasukti šiuo karjeros keliu, pastebi, kokias klaidas daro jo treniruojami klubo lankytojai ir pateikia savo atsakymą į visiems rūpimą klausimą – kaip turi gyventi sveikas žmogus.
– Tikriausiai daugelis nustemba, išvydę jus sveikatingumo klube. Kas paskatino tapti asmeniniu treneriu?
– Profesionaliai nesportuoju keletą metų. Pagalvojau, kad laikas bėga ir vėl norisi imtis aktyvios veiklos. Kadangi visas mano gyvenimas buvo susietas su sportu, nutariau pabandyti sugrįžti į sporto pasaulį iš kitos pusės, tuo labiau, kad jaučiu, jog galiu būti naudingas žmonėms. Noriu pasitelkti profesionaliame sporte sukauptą patirtį, savo žiniomis dalindamasis su klubo lankytojais. Noriu parodyti jiems, kad sveikai gyventi gali kiekvienas, tai nesunku.
Be to, įdomu pabendrauti, keistis žiniomis ir su jaunesniais treneriais. Juk ne veltui sakoma, kad tobulėjimui ribų nėra. Apskritai galiu pasakyti, kad nors pradžia nebuvo lengva, ir dabar dar kartais nejaukiai jaučiuosi. Esu dėkingas labai draugiškam kolektyvui, kuris noriai pataria ir padeda įsivažiuoti.
– Su kokiais iššūkiais susidūrėte pradėjęs dirbti? Kaip juos įveikėte?
– Tikrai nelengva buvo save priversti būti disciplinuotą, visgi nuo karjeros pabaigos praėjo jau ketveri metai, ir šiek tiek atpratau nuo laiko planavimo. Kai sportavau, viskas buvo aišku – kasdien keliesi tuo pačiu metu, atlieki tam tikrus darbus ir užduotis. Baigus sportuoti, to nebebuvo, ir disciplinos gyvenime sumažėjo.
Bet su sunkumais susitvarkiau greitai. Kelios pirmos dienos buvo labiausiai nemalonios, po to pripratau. Žmogus taip jau sutvertas, kad prie visko greitai prisitaiko. Apskritai galiu pasakyti, kad kasdienis ritmas, disciplina yra gerai.
– Būdamas sportininku, klausėtės trenerio patarimų, dabar pats juos dalinate. Kas sunkiau – būti treneriu ar klausyti trenerio?
– Būti treneriu. Nes pasitaiko, kad tikrai nuoširdžiai nori žmogui padėti tobulėti, bet supranti, kad jis nepasiekia to, ko galėtų pasiekti, jei turėtų šiek tiek daugiau valios. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad klubo lankytojas tikrai nuoširdžiai sportuoja, bet tik grįžęs namo išsiverda pilną puodą maisto ir iškart viską suvalgo. Taip daug pasiekimų sporto salėje tiesiog „nusibraukia“, ir progresas lėtėja.
Taip pat skaitykite: 10 produktų, kurie padės jums sudeginti kalorijas ir sulieknėti
Natūralu, kad tik pradėjus sportuoti bus daromos klaidos, o valios irgi dažnai trūks. Bet svarbu nepasiduoti.
Pats sportuodamas žinai, kad viskas priklauso nuo tavęs. Išsikeli tikslus, įdedi daug pastangų, ugdai valią ir galiausiai pasieki rezultatų. O kai dirbi treneriu, būna, kad atiduodi nemažą dalį savęs, ir tik tada supranti, kad žmogus, su kuriuo dirbi, pats nepakankamai rimtai į procesą žiūri. Kita vertus, labai smagu būna, kai vyksta priešingai – matai, kad žmogus klauso tavęs, tiki tavimi ir nuoširdžiai dirba, kad pasiektų rezultatų.
