15min GYVENIMAS praėjusią savaitę rašė apie tai, jog sodybas gražiose Lietuvos vietose – netoliese ežerų – turintys žmonės tapę ne tik naktinio, tačiau ir dieninio triukšmo įkaitais.
Pasak pašnekovų, Lietuvoje nėra instrumentų, kuriais būtų galima išspręsti nuolatinio triukšmo problemą. Naktį ar vėlų vakarą triukšmauti draudžiama, tuo tarpu dieną iš automobilių ar kaimo turizmo sodybų sklindanti garsi muzika yra „legali“. „Bet ne, tai nėra normalu“, – teigia ramaus poilsio norintys žmonės.
Policijos baudos triukšmautojų ir kaimo turizmo sodybų savininkų negąsdina, regioninių parkų direkcijos skėsčioja rankomis, o garsios muzikos ir alkoholio mėgėjai, žinodami, jog yra nebaudžiami, taip „ilsisi“ gamtoje.
Žmonės, ypač per ilguosius savaitgalius, priversti iš sodybų išvažiuoti. „Triukšmas būna ne tik per ilguosius savaitgalius, tačiau dažną vasaros savaitgalį“, – teigė pašnekovai.
Tačiau ruošiant publikaciją paaiškėjo, jog iš tiesų nė viena tarnyba negali padėti rasti atsakymų: Labanoro regioninio parko direkcija sako, jog tai – savivaldybės rūpestis, Molėtų savivaldybė problemos nemato, jei triukšmaujama – siūlo kviestis policijos pareigūnus, o policijos pareigūnai gali tvarkytis su vėlyvu triukšmu – dieną jie decibelų nematuoja. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras į 15min klausimus atsakė cituodamas įstatymą, kuris taip pat situacijos deramai nepaaiškina.
„Ir taip – visada. Kur kreipiesi – atsakymų nėra. O juokingiausia, kad Molėtų rajono savivaldybė šios problemos iš viso nemato“, – sakė Labanoro regioniniame parke sodybą turinti Lina.
Teko iškeldinti su policija
15min pakalbino kelių kaimo turizmo sodybų šeimininkus. Vieni jų šią problemą įžvelgia, kiti sako, kad žmonės prie ežerų netriukšmauja.
Sodybos „Prie Labanoro“ šeimininkas Virgilijus Miliūnas sako, kad triukšmo paežerėse problema iš tiesų yra.
„Mes patys nepriimamame tokių poilsiautojų. Jei girdi, kad (skambina) jaunas balsas, iš karto įspėji, kad muzikos po 22 val. vakaro negali būti absoliučiai jokios, net foninės. Jei iki 22 valandos – tik savame rate. Mes priimame poilsiautojus ir su palapinėmis, pas mus teritorija yra paskirstyta zonomis. Palapinių zonoje stalus statome kas 15–20 metrų – kad kaimynai negirdėtų.
Bet atitinkamai ir žmonės pasiskirto. Pas mus važiuoja tokie, kurie žino, kad bus ramus poilsis, atvažiuoja nemažai jaunų šeimų su vaikais“, – sakė V.Miliūnas.
Pasak pašnekovo, čia laikomasi principo: garsi muzika nepageidaujama ir dieną.
„Dieną muzikos irgi negalima garsiai klausytis. Pernai buvo toks atvejis, kai dėl to aš pats iškviečiau policiją. Iškeldinome žmones. Paskui jie parašė viešai atsiliepimą, ir aš labai džiaugiausi, nes parašė objektyviai: šeimininkas neleidžia klausytis muzikos“, – kalbėjo sodybos šeimininkas.
Jei atsiveža gitarą, gyvai groja, dainuoja – tai visai kas kita. Bet jei atsiveža kolonėles, tai ne.
V.Miliūnas teigė, kad, jo nuomone, atvažiavus į gamtą garsiai skambanti muzika yra svetimkūnis: „Aišku, jei atsiveža gitarą, gyvai groja, dainuoja – tai visai kas kita. Bet jei atsiveža kolonėles, tai ne.“
Pašnekovo teigimu, triukšmo paežerėse problema, kurią kelia nuo jo pavargę žmonės, yra: yra sodybų, kurios tą daryti leidžia ir net skelbiasi, kad galima klausytis muzikos.
„Tačiau būna ir tokių situacijų, kai pas mus ramu, o kaimynystėje, kur sodyba nepriklauso kaimo turizmo sodyboms, yra kitoje ežero pusėje, kaimynai švenčia. Taip buvo, pavyzdžiui, per Jonines. Ir tada pas mus poilsiaujantys žmonės sako: juk čia turėjo būti ramus poilsis. Bet aš negaliu daryti įtakos privačiam sektoriui“, – sakė V.Miliūnas.
Priklauso nuo sodybos šeimininko
Zarasų rajone esančios sodybos „Gražutė“ šeimininkė Neringa Dambrauskienė sako taip pat triukšmautojų nepriimanti.
„Negali būti triukšmo. Čia atvažiuoja žmonės, užsiimantys joga, meditacija, šeimos su vaikais, organizuojame jiems žygius, siūlome kitokią veiklą. Tokių – triukšmingų – kompanijų aš pati nemėgstu“, – sakė N.Dambrauskienė.
Pašnekovės nuomone, daug dalykų priklauso nuo sodybos šeimininko ir jo požiūrio.
„Būna, kad ir mums paskambina, klausia, ar bus galima pabaliavoti? Aš sakau, kad ne. Pas mus iš viso nėra jokių balių – nei gimtadienių, nei krikštynų. Tik ramus poilsis. Visada tą ir akcentuoju. Aišku, matyt, yra ir kokių, kuriems svarbus tik verslas, pinigai, o juk iš tų balių daugiausiai ir uždirba“, – kalbėjo N.Dambrauskienė.
Su klientais pasirašo sutartis
Sodybos „Želvynė“, kuri įsikūrusi vienoje gražiausių Molėtų rajono vietų – prie Želvų ežero ir netoli observatorijos, atstovė Loreta sako, kad įspėti poilsiautojus dėl triukšmo teko tik kelis kartus.
„Kai atvažiuoja poilsiautojai, mes paprašome, kad laikytųsi tvarkos ir neleistų muzikos lauke, o jei norėtų jos pasiklausyti, tą darytų viduje ir užsidarytų duris.
Su klientais pasirašome sutartį, kurioje numatyta, kad jie atsakingi, sutartyje taip pat numatyta, kad nepažeistų triukšmo valdymo įstatymo“, – sakė pašnekovė.
Šiemet labai tokie labai specifiniai metai.
Į klausimą, ar, jos nuomone, dera garsiai klausytis muzikos ir triukšmauti dieną, sodybos atstovė teigė, jog ne: „Žinoma, kad ne. Yra normos kažkokios, konkreti situacija.
Šiemet labai tokie labai specifiniai metai. Gal dėl karantino. Atvažiuoja žmonės ramiam poilsiui. Buvome įspėję porą kartų dėl šito dalyko (triukšmo - aut.). Dabar taip jau nebūna, kad suvažiuotų ir triukšmautų, žmonės jau tampa kultūringesni“, – kalbėjo Loreta.
Susikerta poilsiautojų interesai
Molėtų rajono Čiulėnų kaime esančios sodybos „Virinta“ vadovė Odeta Pušinaitytė svarstė, kad vieni į gamtą atvažiuoja tiesiog pailsėti, o kiti – švęsti šventes: „Ir kartais tie interesai susikerta.“
O.Pušinaitytė didelės problemos dėl triukšmo paežerėse neįžvelgia, o klausimą, ar sulaukė skundų iš aplink esančių kaimynų teigė, kad taip būna tik išskirtiniais atvejais, porą kartų per metus.
„Tai priklauso ir nuo pačių žmonių supratingumo, nes girdėti kitų šventes – kiekvieno ir pakantumas kitoks. Verta visuomenei žinoti ir tai, jog labai pavyzdingai dirba policija. Net iki tiek, kad jei mato, jog vyksta renginiai, stengiasi švenčiančiuosius iš anksto įspėti, kad artėjant poilsio valandoms kiti gali norėti ramybės.
O dienos metu aš iš viso nepasakyčiau, kad yra problemų. Būna, kas praplaukia valtimi su motoriniais varikliais, bet kažkokių piktybinių triukšmautojų nėra. Kitas momentas, mes nelabai turim gretimų kaimynų, mūsų teritorija gana atoki, garsai sunkiau pasiekiami“, – kalbėjo O.Pušinaitytė.
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė: dirbsime, svarstysime
– Visi žinome, kad triukšmauti vakare ir naktį draudžiama, tačiau ką daryti su „dieniniu triukšmu“? Policijos atstovai sako, kad tai ne jų žinioje, ir atsakingos tarnybos turi matuoti decibelus. Kokios tos tarnybos? Kokia yra tvarka kalbant apie decibelų matavimą? Jei viešoje vietoje yra dieną garsus triukšmas, įvardinkite, ką kaimynams daryti: kur kreiptis? – 15min paklausė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės.
– Pagal Triukšmo valdymo įstatymą Vidaus reikalų ministerija įgalioja pavaldžias viešojo administravimo institucijas teisės aktų nustatyta tvarka visą parą atlikti triukšmo kontrolę gyvenamuosiuose pastatuose, privačiose valdose ir viešosiose vietose, t. y. miestų, gyvenviečių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose bei kitose viešose vietose ir bendro naudojimo pastatuose, baruose, diskotekose, kavinėse, pramoginiuose renginiuose.
Straipsnyje taip pat numatyta, kad savivaldybių tarybos tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles ir savivaldybių vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių laikymosi kontrolę. Taigi, yra numatytos funkcijos institucijoms užtikrinti triukšmo prevenciją ir kontrolę viešose vietose visu paros metu. Klausimas kitas – ar savivalda užtikrina jai numatytų funkcijų vykdymą?
Ir dar. Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio (viešosios rimties trikdymas) pažeidimo administracinių nusižengimų teiseną pradėti, administracinių nusižengimų tyrimą atlikti ir administracinių nusižengimų protokolus surašyti gali policija, ir savivaldybių administracijos, į kuriuos dėl šio pažeidimo ir reikėtų kreiptis.
– Ar jūsų komitetas yra gavęs nusiskundimų dėl dieninio triukšmo?
– Sveikatos reikalų komitetas vien per pusmetį (sesijos laikotarpį) gauna kelis šimtus įvairaus turinio skundų. Dėl triukšmo - taip pat. Tačiau, jei gerai atsimenu, skundų dėl prie ežerų, parkuose ir panašiose vietose garsiai leidžiamos muzikos nėra gavęs. Dažniausiai tai daugiabučių pirmuose aukštuose veikiančios kavinės ir barai, keliantys triukšmą.
– Žmonės teigia, kad pavienės savivaldybės šios problemos pačios neišspręs, ir tai turi būti sprendžiama aukštesniu lygiu, t. y. galbūt įstatymais, teisės aktais, higienos normomis ir panašiai. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?
– Įstatymai yra, tačiau juos būtina tobulinti. Žinau, kad Sveikatos apsaugos ministerija jau yra parengusi šio įstatymo pataisas, tad jį gavę – dirbsime, svarstysime. Tačiau aktyvios ir dirbančios savivaldybės gali daug ką išspręsti pačios ir dabar.
– Turbūt, svarbiausias klausimas: ar itin garsiai klausytis muzikos, kitaip triukšmauti viešose vietose (prie ežerų, parkuose, miestų gatvėse) yra legalu ir leistina?
– Tai susitarimo klausimas – kokius teisės aktus mes turime ir kaip jų laikomės. Tai visuomenės brandos klausimas.
Ministerija: problema turėtų būti sprendžiama institucijoms bendradarbiaujant
15min kreipėsi ir į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), tačiau ministerijos specialistai paaiškino, kad SAM pagal kompetenciją nėra priskirta nagrinėti skundų dėl viešosios rimties užtikrinimo ir nėra gavusi skundų dėl prie ežerų, parkuose ir panašiose vietose garsiai leidžiamos muzikos.
„Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato tik stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir yra netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais.
Tais atvejais, kai triukšmas priskirtinas ne viešosios rimties trikdymui, o jį sukelia su ūkine veikla susiję stacionarūs triukšmo šaltiniai – reikėtų kreiptis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus, kurie gavę skundą, organizuoja valstybinę triukšmo kontrolę, kurios metu Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlieka triukšmo matavimus. Patikrinimo datą ir laiką kontrolieriai derina su laboratorija ir nustato atsižvelgdami į triukšmo šaltinių, dėl kurių skleidžiamo triukšmo skundžiamasi ar apie kurį pranešama, veikimo sąlygas bei triukšmo matavimams tinkamas meteorologines sąlygas.
Atsižvelgiant į tai, kad triukšmas ir jo valdymas yra susijęs ne su vienos institucijos kuruojamomis sritimis ir šios funkcijos gali būti tarpusavyje susijusios, problema turėtų būti sprendžiama institucijoms kartu bendradarbiaujant ir ieškant geriausių sprendimo būdų“, – rašoma 15min pateiktame atsakyme.
