Nuo rinktinės treniruočių iki aviacinio turizmo
Atrodo, kad Sasnavos aerodromas niekada nebūna tuščias. Čia nuolat ore skraido lėktuvai, o iš jų parašiutais šokinėja tiek mėgėjai, tiek profesionalai. Aeroklubo vadovo Alvydo Danilaičio teigimu, per sezoną, kuris, priklausomai nuo orų, trunka maždaug nuo balandžio vidurio iki spalio pabaigos, vien mėgėjų parašiutu iššoka bent keli tūkstančiai, o licencijuotų parašiutininkų šuolių tikriausiai niekas negalėtų suskaičiuoti.
Juolab kad Sasnavos aerodrome treniruojasi Lietuvos parašiutų sporto tikslaus nusileidimo rinktinė, kurią treniruoja būtent A.Danilaitis. Aukščiausias rinktinės pasiekimas – prieš keletą metų JAV vykusiame pasaulio čempionate užimta šešiolikta vieta komandinėje įskaitoje. Tuomet šios rinktinės sudėtyje buvo 4 marijampoliečiai ir 1 vilnietis.
„Pasaulyje yra daug parašiutų sporto rūšių, tačiau Lietuvoje kultivuojamos tik septynios iš jų. Tiesa, oficialiose varžybose mūsiškiai varžosi tik trijose: tikslaus nusileidimo, laisvo kritimo ir oro tunelio“, – pasakojo A.Danilaitis.
1977 m. įkurtas Marijampolės aeroklubas šiandien nemažai dėmesio skiria jaunimo ugdymui, įgyvendina įvairias programas. Čia taip pat vyksta ultralengvųjų orlaivių pilotų mokymai, veikia vaikų sklandymo mokykla, kurią lanko jaunieji 9–14 metų aviacijos entuziastai.
„Šios mokyklos centras įsikūręs Kėdainiuose, o šalyje iš viso veikia 10 jos filialų. Pas mus – vienas jų. Tai – visoje Europoje analogų neturinti mokykla“, – teigė aeroklubo vadovas.
Jis taip pat pasakojo, kad anksčiau Sasnavos aerodrome buvo ruošiami ir skrydžių koordinatoriai bei techninio aptarnavimo specialistai, tačiau dabar Lietuvoje nėra jų poreikio, tad bent laikinai šie mokymai nevykdomi.
Sasnavos aerodromas yra įtrauktas į Europos Sąjungos aerodromų registrą, tad čia gali kilti ir leistis lengvieji orlaiviai, sveriantys iki 5,5 tonos. Nors daugiausia Marijampolės rajone jais skraido vietiniai aviacijos mėgėjai, tačiau nemažai oro keliais atvyksta ir kaimyninės Lenkijos piliečių. Anot A.Danilaičio, į aerodromą užsuka labai daug nedidelių privačių ultralengvų (iki 500–600 kg) lėktuvėlių, kuriems taikomi paprastesni reikalavimai, o ir jų valdymas ne toks sudėtingas kaip kitų orlaivių.
Suvalkiečiai buvo vieni pirmųjų Lietuvoje, pradėję vystyti aviacinį turizmą. Tiesa, jis nėra itin populiarus. Viena to priežasčių – neprognozuojami orai.
„Būna, kad su nedideliu orlaiviu pas mus atskrenda koks lenkas ir tam tikrą laiką skiria vietinių turistinių objektų apžiūrai. Kol jis važinėja po rajoną, atslenka stiprūs vėjai, ima pilti gausus lietus, tad išskristi jis gali tik už kelių dienų. O ką jam daryti, jei namie reikia būti už kelių valandų? Dėl šios priežasties aviacinis turizmas dar nėra labai populiarus“, – teigė pašnekovas.
Suvalkiečiai buvo vieni pirmųjų Lietuvoje, pradėję vystyti aviacinį turizmą.
Aukso amžius ir nežinomybė
Prieš daugiau nei keturis dešimtmečius įkurtas aeroklubas į Sasnavos aerodromą persikraustė tik nepriklausomybės pradžioje. Iki tol aviacijos mėgėjai ir profesionalai glaudėsi pačioje Marijampolėje buvusiame nedideliame Tarpučių aerodrome. Tuos laikus A.Danilaitis vadino aviacijos aukso amžiumi – finansavimo nei skraidymams, nei šuoliams parašiutu niekada netrūko, o kilti į orą buvo galima vos panorėjus. Viskas pasikeitė 1990-ųjų pradžioje.
„Visą laiką žinojome, kad Tarpučiuose esame tik laikinai, nes Marijampolės miestas plėtėsi, jam reikėjo erdvių. Nepriklausomybės pradžioje persikėlėme į Sasnavos aerodromą. Kaip tik tuo metu aviacijai visiškai nutrūko finansavimas, šioje srityje dirbę žmonės po truputį išsiskirstė, atsirado daug nežinomybės. Taip gyvenome gal 6 ar 7 metus, kol viskas pamažu vėl ėmė stotis ant kojų“, – pasakojo aeroklubo vadovas.
Jo teigimu, šiandien klubui jau beveik netrūksta nieko. Sasnavoje ne tik visiškai įrengtas aerodromas, bet ir čia besiglaudžiantiems parašiutininkams nestinga jokios įrangos. Kuo gali pasigirti JAV, Japonijos ar bet kurios kitos pasaulio šalies aviacijos meistrai, tuo gali džiaugtis ir suvalkiečiai.
„Aviacija – nėra pigus malonumas. Nors daug investuojame į jaunimą, tačiau vieni patys negalėtume jų viskuo aprūpinti. Tam reikia ir tėvų pagalbos. Dėl šios priežasties ne visi sau gali tą leisti. Nors norėtųsi, jog jaunimas labiau domėtųsi aviacija, tačiau skųstis tikrai negalime.
Džiaugiamės, kad su Nacionaline žemės tarnyba esame sudarę sutartį, pagal kurią nemokame žemės mokesčio už 85 ha valdomą plotą. Jei jį apmokestintų, greičiausiai tektų nutraukti veiklą. Puikiai sutariame ir su Marijampolės savivaldybės vadovais. Žinau ne vieną atvejį, kai kitų šalies aerodromų valdytojai visiškai nepalaiko jokių santykių su vietos valdžia“, – pasakojo A.Danilaitis.
Atlaiko ne visi
Marijampolės aeroklubas šiandien vienija 62 narius. Jų kaita – minimali. A.Danilaitis teigė, kad į klubą priimami visi „sergantys dangumi“, tačiau ne visi pajėgia atlaikyti būsimiems nariams skirtus išbandymus. Vienas iš pagrindinių reikalavimų – norintis tapti klubo nariu privalo būti bent 15 kartų šokęs parašiutu. Jam taip pat reikia išklausyti tam tikrus mokymus.
„Viena yra šokti savo malonumui, visai kita – mokytis būti licencijuotu parašiutininku. Atliekantys pramoginius šuolius iš pradžių bijo, o po to džiaugiasi nugalėję gamtą, tuo tarpu besimokantys profesionalaus parašiutizmo susiduria su daugybe sunkumų. Pavyzdžiui, besimokant laisvo kritimo reikia didžiulio ryžto, užsispyrimo ir drąsos. Tikrai ne kiekvienas gali tuo pasigirti. Būna nemažai atvejų, kai asmuo, pasiryžęs tapti klubo nariu, po kelių šuolių persigalvoja, supranta, kad tai skirta ne jam. Žvelgiant baimei tiesiai į akis atsiskleidžia tikrosios žmogaus savybės. Be to, nereikia slėpti, visas mokymosi procesas atima daug laiko ir finansinių sąnaudų“, – pasakojo aeroklubo vadovas.
A.Danilaitis apgailestavo, kad Suvalkijoje nėra daug aviacijos mėgėjų. Jis kartais su baltu pavydu žiūri į kolegas iš Tauragės, Šilutės ar Akmenės, kurių kraštuose „sergančių dangumi“ netrūksta.
„Mūsų aerodrome stovi vos 3-4 lengvosios skraidyklės bei trys kietasparniai lėktuvai, kai, palyginti, vien Šilutėje tokių orlaivių yra devyni. Marijampolė – gana turtingas miestas, tačiau čia žmonės labiau myli žemiškus dalykus“, – kalbėjo pašnekovas.
Išgyveno katastrofą
Pats A.Danilaitis parašiutu šokęs daugiau nei 3,3 tūkst. kartų. Tokių kaip jis klube yra ir daugiau. Pavyzdžiui, marijampolietis Rimas Kostiuskevičius parašiutu iš lėktuvo iššoko daugiau nei 4 tūkst. kartų. Šiam šuolininkui kadaise priklausė ir pasaulio rekordas – jis 1982 m. net 19 sykių iš eilės buvo tiksliai nusileidęs į žemėje esantį taikinį. Be jau minėtų suvalkiečių, bent po 3 tūkst. kartų parašiutu šoko ir Jaunius Plikaitis, Birutė Kailiuvienė ir keletas kitų klubo narių.
A.Danilaitis iki šiol puikiai pamena pirmąjį savo šuolį. Tai įvyko 1979 m. vasario mėnesį, kai Alvydui tebuvo 16 metų. Pats vyras juokavo, kad susižavėti aviacija jam tiesiog buvo lemta, mat jis gyveno vos poros šimtų metrų atstumu nuo Tarpučių aerodromo.
„Galima sakyti, jog meilę dangui lėktuvai man tiesiog įburzgė į galvą. Nuolat juos stebėdavau“, – šypsojosi pašnekovas.
Nors parašiutu jis bent po kelis kartus šoka kasmet, tačiau aktyviai šia veikla vyras neužsiiminėja nuo 2005-ųjų. Būtent tada įvyko nelaimė, kurios metu A.Danilaitis tik per stebuklą liko gyvas. Tuomet į žemę trenkėsi ir sudužo jo kolegos pilotuojama skraidyklė. Pilotas neišgyveno, o keleivio vietoje sėdėjęs Alvydas patyrė daugybinius kūno sužalojimus bei lūžius, tačiau liko gyvas.
Dabar A.Danilaitis ne tik vadovauja aeroklubui, treniruoja Lietuvos parašiutų sporto tikslaus nusileidimo rinktinę, bet ir yra pagrindinis šuolių vadovas bei vykdo klubo administracinę veiklą.
„Kažkam reikia būti ir ant žemės. Iš tikrųjų tapau tuo, kuo niekada nenorėjau tapti“, – liūdnai šypteli pašnekovas.
Dažniausiai išsigąsta vyrai
Sasnavos aerodrome kasmet organizuojami Lietuvos parašiutų sporto tikslaus nusileidimo čempionatai, kas kelis metus organizuojamos įspūdingos aviacijos šventės. Marijampolės rajone treniruojasi ir parodomųjų šuolių komanda. Jie nuolat kviečiami į įvairius aviacijos renginius, o jų pasirodymus ant žemės likę žiūrovai stebi sulaikę kvapą. Šios komandos nariai neretai sulaukia kvietimų atvykti ir į asmenines bei miestų šventes.
„Mūsų parašiutininkus visoje Lietuvoje dažnai kviečia nusileisti iš oro ir per vestuves pasveikinti jaunąją, įteikti jai dovanų. Kažkada vykdėme akciją, per kurią didžiuosiuose Lietuvos miestuose nusileidome prie vieno iš šalies mobilaus ryšio operatorių būstinių. Tuomet tik Vilnius nedavė leidimo šuoliams. Tada sostinei dar vadovavo Artūras Zuokas. Kai po kelių metų jis pats buvo atvykęs pas mus šokti parašiutu, aš priminiau jam šią istoriją. Aišku, jis išsigynė, kad nieko nepamena“, – juokėsi A.Danilaitis.
Kuo šuolininkas daugiau patyręs, tuo jį labiau veikia savisaugos instinktas, supratimas, kad parašiutas gali vis dėlto neišsiskleisti.
Anot jo, Sasnavos aerodrome šuolius parašiutu yra atlikęs ne vienas šalyje žinomas pramogų pasaulio ar politikos atstovas. Kiekvienais metais savo malonumui parašiutu čia iššoka bent keli tūkstančiai asmenų. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus šokti leidžiama visiems, sulaukusiems 14 metų amžiaus. Kai kurie pirmą kartą išbandę šią pramogą grįžta vėl ir vėl, o kai kurie vos nusileidę ant žemės dievagojasi, kad tai buvo pirmas ir paskutinis jų šuolis.
Tūkstančius pirmųjų šuolių matęs A.Danilaitis pasakojo regėjęs pačių įvairiausių žmonių reakcijų. Tiesa, jis visada visus įspėja, kad pakilus į orą bus baisu, bet tai – normalu. Anot jo, net ir didžiulę patirtį sukaupę parašiutininkai jaučia šiokį tokį nerimą. Kuo šuolininkas daugiau patyręs, tuo jį labiau veikia savisaugos instinktas, supratimas, kad parašiutas gali vis dėlto neišsiskleisti.
„Įprastai pakilus į orą tarpusavyje kovoja didžiulis noras ir dar didesnė baimė. Vieni prašo, kad juos pastumtume, kiti garsiai šaukia ir patys išdrįsta iššokti. Būna ir tokių situacijų, kai žmogus pakilęs į dangų taip ir neišdrįsta iššokti ir tenka leistis žemėn. Įdomiausia, kad dažniausiai taip elgiasi vyrai, nors savo malonumui šokančių vyrų ir moterų skaičius yra panašus. Nemažiau įdomu būna stebėti ir po šuolio ant žemės nusileidusiųjų reakcijas. Emocijų proveržiai būna patys įvairiausi“, – pasakojo pašnekovas.
Lietuvos rekordai
Neseniai Marijampolės aeroklubo vardas garsiai nuskambėjo per visą Lietuvą. Rugpjūčio 10 d. Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome vykusioje aviacijos šventėje klubo narys Vytautas Gustaitis pasiekė Lietuvos rekordą – po parašiutu išskleidė didžiulę, net 302 kvadratinių metrų, Lietuvos trispalvę. Tai jau ne pirmas marijampoliečių pasiektas rekordas. Praėjusiais metais šio klubo iniciatyva susirinkusieji į Šiaulių rajone esantį Zoknių aerodromą galėjo stebėti vienu metu atliktą 101 parašiutininkų šuolį.
„Iš tikrųjų surinkti tiek parašiutininkų buvo gana nelengva. Lietuvoje yra tik apie 200 licencijuotų šuolininkų, o atlikti tokį sudėtingą šuolį gali tik dalis iš jų. Reikėjo surinkti labiausiai patyrusius. Vien lietuvių neužteko, tad teko kviestis ir keletą latvių bei italų. Šį šuolį organizavome, norėdami paminėti Lietuvos šimtmetį. Iš tikrųjų ketinome į dangų pakelti šimtą parašiutininkų, bet atvyko vienu daugiau. Negalėjome jam neleisti šokti“, – juokėsi A.Danilaitis.
Kaip jis pats teigė, paragavę vieno rekordo, suvalkiečiai negalėjo sustoti. Klubo narys V.Gustaitis sužinojo, kad kažkada Kauno parašiutininkų klubas ore buvo išskleidęs 212 kv. metrų Lietuvos trispalvę, todėl nusprendė šį pasiekimą pagerinti. Naujos, 302 kv. metrų, vėliavos siuvimas kainavo apie 1000 eurų, o ji svėrė 21 kg. Žinant, kad dar pati parašiutininko amunicija sveria apie 20 kg, nesunku apskaičiuoti, kad šuolio metu su savimi jis iš viso turėjo pakelti 41 kg svorį.
Aeroklubo vadovo teigimu, norint pasiekti Lietuvos rekordą, vien pasisiūti vėliavą neužteko. Prieš tai dar reikėjo atlikti nemažai skaičiavimų bei bandymų. Tinkamai išskleisti trispalvę per treniruotes pavyko tik iš trečio karto.
„Iš pradžių nemokėjome tinkamai vėliavos supakuoti, todėl ji ore susiraizgė. Vėliau buvo ir kitokių nesėkmių. Galiausiai supratome, kaip turime teisingai elgtis ir per aviacijos šventę bėdų jau nekilo. Tikiuosi, kad tai dar ne paskutinis mūsų rekordas. Sumanymų turime ir daugiau, tačiau juos reikia planuoti labai atsargiai. Aviacijoje visos taisyklės aprašomos krauju, o rekordai nėra aprašyti. Siekiant jų, išlieka didelė rizika“, – kalbėjo pašnekovas.
Dar vienas šalies rekordas Sasnavos aerodrome galbūt buvo užfiksuotas vos prieš kelias savaites. Tada parašiutu iššoko beveik 84 metų sulaukęs vyras.
„Kiek anksčiau Klaipėdoje parašiutu iššoko ką tik 83-iąjį gimtadienį atšventusi moteris, tačiau pas mus šokęs vyras – šiek tiek vyresnis. Nors niekur to nėra užfiksuota, tačiau nesu girdėjęs, jog Lietuvoje parašiutu būtų iššokęs vyresnis asmuo“, – sakė aeroklubo vadovas.
