Tvarūs namai nebūtinai reiškia netikėtus sprendimus, kartais užtenka paprastų pakeitimų. Tai įrodė bendrovė „Eika“, kuri projekte „Mindaugo Baltas lapas“ įrengė visiškai tvarų butą. Jame parinktos tvaresnės medžiagos, pavyzdžiui, šviestuvai iš grybienos, molio tinko sienos, kėdės – iš antrų rankų. Didelis dėmesys teiktas energiją taupantiems sprendiniams – integruotos išmanių namų sistemos, vietoje kondicionieriaus įrengtos žaliuzės, kurios reaguoja į dienos šviesą ir automatiškai nusileidžia.
„Būstą paversti tvaresniu gali kiekvienas, tam nereikia didelių investicijų ar išskirtinių žinių. Mūsų gyvenamoji aplinka yra mūsų pasirinkimo rezultatas. Jei norime gyventi tvariau, turime keisti savo pasirinkimus. Apdailai galime rinktis aplinkai ir savo sveikatai draugiškas medžiagas. Interjerui – minimalizmą ir ilgaamžius baldus. Dar geriau – antrinį baldų panaudojimą, kai baldai restauruojami ir pritaikomi naujiems poreikiams“, – pataria įmonės „Eika SmartLab“ vadovė Maija Nikitina.
Tvaraus būsto filosofija remiasi principu, jog sprendimai turi būti priimami galvojant apie ateitį. Tad renkantis apdailos sprendimus, baldus, įrenginius ir technologijas svarbu įvertinti jų ilgaamžiškumą.
„Paprastas pavyzdys – pagalvokite, ar sugedus jūsų moderniam apšvietimui, neteks ardyti visos sienos ar lubų. Mūsų įrengtame bute molio tinkas buvo pasirinktas ne atsitiktinai, prireikus jį labai lengva ardyti ir atnaujinti“, – sako M.Nikitina.
Įvairūs tyrimai rodo, kad žmonėms vis svarbesnės tampa tiek jų pačių galimybės gyventi tvariau, tiek ir verslo atsakomybė bei įsipareigojimai mažinti savo poveikį aplinkai. Ir nors galime daryti įtaką prekės ženklams nepirkdami prekių iš prekės ženklų, kurie gamindami produkciją kenkia gamtai ar pažeidžia žmonių teises (tai irgi yra tvarumo dedamoji), daugiausia pokyčių galime įnešti tose srityse, kur sprendimai yra mūsų rankose.
„Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė sako, kad kai kurie sprendimai, net jei pradinė investicija juos įgyvendinant yra didesnė, ilgainiui sukuria galimybes reikšmingai sutaupyti. „Swedbank“ sukurtame Tvarių namų gide gausu pavyzdžių, kiek sutaupyti gali padėti energinio naudingumo didinimo sprendimai.
„Tačiau taip pat čia rasime ir skaičiavimų, kiek sutaupyti gali padėti įvairūs tvaresni būsto apdailos medžiagų, elektros prietaisų pasirinkimai ar elementarių kasdienių įpročių pokyčiai, kurie apskritai nieko nekainuoja“, – sako ji.
„Swedbank“ tyrimo duomenys rodo, kad 55% respondentų sutiktų mokėti daugiau už tvaresnį produktą. 35% respondentų mokėtų iki 5% daugiau, 14% apklaustųjų sutiktų mokėti iki 10% daugiau. Ir nors didžiajai daliai (2/3) respondentų tvaresnės prekės/paslaugos įsigijimas suteikia gero darbo atlikimo emocijų, visgi tam tikri žmonių įpročiai galėtų būti koreguotini.
„Perdėtas vartojimas, nereikalingų prekių/paslaugų pirkimas tikrai nesutaupo nei pinigų, nei gamtos išteklių. Sąmoningas finansų paskirstymas, planavimas – vienas iš veiksmingiausių būdų, kaip gyventi tvariau ir tuo pačiu sutaupyti“, – tikina J.Bagdanavičiūtė.
Anot jos, vis daugiau gyventojų nori pagerinti savo namų energinį efektyvumą, kad galėtų sutaupyti visų pirma savo finansinių resursų. O tuo pačiu domisi ir tvaresniais energinio naudingumo gerinimo sprendimais – pernai, palyginti su 2021 m., gyventojams suteikto finansavimo saulės elektrinėms ir energijos efektyvumą didinantiems sprendimams suma augo 8 kartus. Skaičiuojama, kad įsigijus saulės elektrinę iš nutolusio parko arba įsirengus nuosavą (vertinant dabartines elektros kainas rinkoje), išlaidas elektrai galima sumažinti 2–4 kartus.
Be to, namų energinį naudingumą gerinančius sprendimus skatina ir valstybė, teikianti kompensacijas saulės elektrinių, šilumos siurblių įsirengimui. Šiemet, kaip skelbia Energetikos ministerija, vien saulės elektrinėms įsirengti ar iš nutolusių saulės elektrinių parkų įsigyti planuojama iki 90 mln. eurų siekianti parama gyventojams.
„Tokia valstybės parama papildomai motyvuoja gyventojus vis dažniau apsvarstyti ir rinktis tvaresnius sprendimus namuose, kurie ilgainiui padeda sutaupyti reikšmingas sumas, o tuo pačiu yra draugiški aplinkai“, – teigia J.Bagdanavičiūtė.
