Lietuvos gyventojų tyrimas atliktas tarptautinės „Padėkos valytojui dienos“ proga, kuri pasaulyje minima spalio 16-ąją. Apklausoje dalyvavę respondentai atskleidė, iš ko mokosi tvarkytis, kas juos skatina palaikyti tvarką ir švarą namuose bei kurioms namų erdvėms skiria daugiausia dėmesio.
Spalio mėnesį Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) apklausos dalyvių namų tvarkymosi įgūdžių mokėsi iš mamos. Tokie tvarkymosi pavyzdžiai kaip „tėvas“ ir „YouTube“ surinko po 8 proc. balsų ir užėmė antrą vietą. Dar 2 proc. apklaustųjų paminėjo, kad namų tvarkymo gudrybių ieško programėlėje „TikTok“.
Prieš keletą savaičių „Kärcher“ išsamų tyrimą atliko 31 pasaulio šalyje. Rezultatai parodė, kad tvarkydami namus mamos pavyzdžiu vadovaujasi 77 proc. apklaustųjų. Šioje apklausoje išsiskyrė japonai, kuriems pirmasis mokymosi šaltinis yra televizija (66 proc.), o mamos patirtis – tik antroje vietoje (57 proc.). Iš apklaustų lietuvių televizijos kaip mokymosi šaltinio nepaminėjo niekas.
Pasaulinė apklausa parodė, kad skirtingai nuo kitų amžiaus grupių, Z karta labiau pasitiki ne mamos ar tėvo pavyzdžiais, o internete gautais patarimais.
Tvarkosi laukdami svečių ir norėdami išvengti konfliktų su namiškiais
Į klausimą, kokios priežastys skatina lietuvius susitvarkyti, 20 proc. atsakė norintys laikytis švaros ir higienos, 13 proc. imasi tvarkytis dėl to, kad turi atvykti svečių, 11 proc. teigė, kad nori gyventi tvarkingai, ir 4 proc. teigė, kadtvarkosi tik todėl, kad nenori pyktis su namiškiais.
Tarptautinis tyrimas parodė, kad švarą ir higieną pagrindine tvarkymosi priežastimi įvardino 87 proc. lenkų, 84 proc. japonų, 83 proc. olandų bei 54 proc. vokiečių. Vokiečiai, tradiciškai laikantys save viena iš pačių tvarkingiausių tautų, pagrindinę tvarkymosi priežastį nurodė svečių atvykimą – tokį atsakymo variantą pasirinko 60 proc. apklaustųjų. Vokietijoje 20 proc. vyrų ir 10 proc. moterų prisipažino, kad tvarkosi tik dėl to, jog nori išvengti konfliktų šeimoje.
Kuriose šalyse rečiau siurbia kilimus ir valo kriaukles?
Į klausimą, ką tvarkydamiesi valo nuolat, lietuviai atsakė: virtuvę (20 proc.), vonios kambarį (15 proc.), dulkes (15 proc.), plauna grindis (13 proc.), siurbia kilimus ir išvalo tualetą (po 12 proc.). Veidrodžius kaskart teigia valantys 8 proc. lietuvių, langus – 2 proc.
Tuo metu tarptautinis tyrimas parodė štai ką: 17 proc. belgų nemano, jog kilimus reikia valyti nuolat, tuo tarpu tokį požiūrį palaiko tik 3 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų.
Kita vertus, 34 proc. belgų pažymėjo, kad tvarkydami namus kaskart būtinai išvalo langus, o visame pasaulyje šiam teiginiui pritaria 26 proc. gyventojų. 32 proc. britų teigė niekada nevalantys kriauklių, kai visame pasaulyje tokiai nuostatai pritaria 22 proc.
Tyrimo metu išaiškėjo, kurie darbai namų tvarkymo metu daugeliui pasaulio gyventojų tampa iššūkiu: dulkių šluostymas ir kilimų valymas (33 proc.), langų valymas be dryžių (32 proc.), aukštai esančių paviršių valymas (30 proc.).
Iš visų apklaustųjų vokiečiai išsiskyrė didžiausiu dėmesiu dušų, vonių ir tualetų valymui: 80 proc. apklaustųjų nuolat valo dušo kabiną, 87 proc. skiria laiko kanalizacijos vamzdyno valymui, 90 proc. valo klozetus.
„Tyrimai rodo, kad skirtingose šalyse susiklosto nevienoda tvarkymosi kultūra. Tačiau svarbu suprasti, kad švarai dėmesį skiriančių žmonių darbas sukuria jaukesnę aplinką ir namuose, ir darbe, ir viešosiose erdvėse. Tarptautinės „Padėkos valytojui dienos“ proga kviečiame prisiminti šios srities darbuotojus ir nepamiršti jiems pasakyti „ačiū“, – sako UAB „Kärcher“ vadovas Mindaugas Levickas.
Lietuvos gyventojų apklausa apie namų tvarkymą buvo surengta 2024 m. spalio 3-7 dienomis. Joje savo nuomonę internetu pateikė 7643 respondentai.
Pirmą kartą „Padėkos valytojui diena“ buvo paminėta 2015 m. Naujojoje Zelandijoje. Ją inicijavo vietinė Pastatų priežiūros įmones vienijanti organizacija (BSCNZ) ir „Kärcher“. Žinia apie „Padėkos valytojui dieną“ pasklido labai plačiai ir sulaukė palaikymo kitose valstybėse.
Prisijungiant vietiniams partneriams kitose šalyse, „Padėkos valytojui diena“ pamažu tampa pasauline iniciatyva, kurios tikslas – visame pasaulyje pripažinti sunkiai dirbančių valytojų darbą, dažnai atliekamą ne mūsų darbo valandomis, todėl lieka nematomas ir nepastebėtas.
