Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad net 56 proc. gyventojų savo namuose yra sukaupę nenaudojamų daiktų, nes jais atsikratyti neleidžia mintis: „O gal prireiks ateityje?“
„Be to, sulig šiltuoju metų laiku prasideda ir remontų sezonas, kai šalia konteinerių ima dygti statybinių atliekų krūvos, paliekami seni langų rėmai, durys ir kitos namų buityje susidarančios atliekos. Toks vaizdas tikrai nepuošia mūsų gyvenamosios aplinkos. O tikimybė, kad kai kurių daiktų galbūt prireiks ateityje – labai menka“, – sakė ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vadovas Saulius Urbonas.
Ką priima nemokamai?
Didžioji dalis – net 69 proc. dalyvavusiųjų apklausoje – teigė žinantys apie galimybę didžiąsias atliekas išvežti į specialias aikšteles. Tačiau, kaip paaiškėjo, ja pasinaudoja tik 28 proc. respondentų. Dar 41 proc. apie tai žino, tačiau jiems ne visada yra aišku, kiek ir kokių atliekų galima vežti, ar reikia už atliekų palikimą mokėti ir t. t.
„Stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse nemokamai priimamos ne tik antrinės žaliavos, bet ir baldai, padangos, dviračiai, sena buitinė technika ir kitos atliekos. Taip pat galima priduoti ir buityje susidarančias pavojingas atliekas – akumuliatorius, gyvsidabrio turinčias atliekas, baterijas ir galvaninius elementus“, – paaiškino S.Urbonas.
Neatidėliokite!
Net 39 proc. apklaustųjų prisipažino, kad nereikalingi daiktai jų namuose kaupiasi dėl pačios paprasčiausios priežasties – juos tiesiog gaila išmesti. Paradoksalu, tačiau daugiau kaip pusė (59 proc.) apklaustųjų vis dėlto sutiko, kad atsikratę nebenaudojamų daiktų iš tiesų jaustų palengvėjimą. Pasak S.Urbono, kaltės jausmo galima išvengti ir nereikalingus, tačiau tinkamus naudoti, nesulūžusius daiktus atidavus, paaukojus labdarai ar netgi perpardavus.
„Nemaža dalis apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė, kad iš tikrųjų svarsto tokią galimybę, tačiau tam neprisiruošia ir vis atidėlioja. Taigi svarbiausia – imti ir padaryti, kad buityje nebereikalingi daiktai neužimtų papildomos vietos namuose“, – pabrėžė S.Urbonas.
Vežti patiems nebūtina
Dar viena problema, su kuria susiduria jau nusprendę atsikratyti turimomis didelių matmenų atliekomis, yra jų transportavimas.
„Tai atsispindi ir apklausos rezultatuose, nes norint patiems pervežti, pavyzdžiui, kelių metrų aukščio spintą ar didelį kiekį statybinių atliekų iš tiesų gali kilti sunkumų. Sprendžiant šią problemą Vilniaus mieste siūloma ir stambiųjų atliekų išnešimo, patalpų sutvarkymo paslauga. Taip ne tik sutaupoma laiko, bet ir nekyla jokių papildomų nepatogumų, o namai atlaisvėja nuo atitarnavusių, morališkai pasenusių daiktų“, – tikino S.Urbono.
Labiausiai situaciją blogina pačių gyventojų neatsakingumas, kai įvairios didelių matmenų atliekos paliekamos šalia konteinerių arba vežamos į nuošalesnes vietas.
Jo nuomone, labiausiai situaciją blogina pačių gyventojų neatsakingumas, kai įvairios didelių matmenų atliekos paliekamos šalia konteinerių arba vežamos į nuošalesnes vietas vietoj to, kad būtų pristatomos į specialias jų surinkimo vietas.
„Praėjusiais metais įgyvendinta prevencinė stebėjimo kamerų akcija iš tiesų davė vaisių. Pavyko užfiksuoti nelegalius šiukšlintojus, apie kuriuos kaipmat buvo informuojami Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, taip pat šalia stebimų konteinerių sumažėjo užterštumas. Taigi galima daryti prielaidą, kad tai paskatino žmones į atliekų tvarkymą žiūrėti šiek tiek atsakingiau“, – pastebėjo S.Urbonas.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 96 stambiųjų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės. Išsamesnę informaciją apie jų darbo laiką ir tai, kokios atliekos ten yra priimamos, gyventojai gali rasti regioninių atliekų tvarkymo centrų ir savivaldybės tinklalapiuose.
