Vaikų raidos tyrinėtoja Claire Lerner laikosi požiūrio, kad kuo daugiau žaislų turi vaikas, tuo mažiau jis žaidžia. Žaislų gausa vaiką gali trikdyti ir blaškyti, o koncentracijos trūkumas neleidžia jam lavintis.
Profesoriaus Michaelo Malone, Sinsinačio universitete dėstančio apie ankstyvą vaikų ugdymą, tyrimuose atsispindėjo C.Lerner idėjos. Profesoriaus tyrimai atskleidė, kad vaikui naudingiau turėti mažiau žaislų, tačiau jie turėtų būti kokybiški. Tai lems, jog vaikas ateityje mokės dalintis ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis, bus ugdomos tinkamos vertybės. Be to, žaislų gausa dažnai lemia vaiko atsiskyrimą nuo bendraamžių bei norą žaisti vienam.
Oksfordo universitete buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 3 000 vaikų nuo trijų iki penkerių metų amžiaus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikų akademinė sėkmė siejasi su jų namų aplinka ir tėvų įsitraukimu į jiems dovanojamus žaislus bei elektroninius prietaisus.
Vaikams, kurie turėjo mažiau žaislų ir neturėjo jokių elektroninių prietaisų, bet tėvai su jais praleisdavo daug laiko, mokykloje sekdavosi geriau. Todėl buvo padaryta išvada, jog tėvų dėmesys yra kur kas vertingesnis nei nupirktas žaislas.
Nėra tikslo vaikui pirkti visų žaislų, kurių jis nori – vertingiau leisti laiką drauge.
Kornelio universiteto psichologijos profesorius Thomas Gilovichius atliko dešimtmečius apimančius tyrimus ir išsiaiškino, kad laimė susidaro iš patirčių, o ne iš materialaus turto. Tai siejasi ir su vaikais – patirčių gavimas yra žymiai vertingesnis nei trumpalaikis džiaugsmas radus dovanų po Kalėdų eglute, o patirtys ugdo jų dėkingumą ir dosnumą.