Į svarbius klausimus, kaip apsaugoti savo turtą atsako advokatų kontoros „Aliant“ vyresnioji teisininkė Karolina Jonaitienė, savo patarimais besidalinanti paskyroje teisininke_jonaitiene.
„Dažnu atveju pakilus vėjui ant gyventojų automobilių užvirsta medžiai, augantys tiek savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje, tiek kaimyniniame sklype. Nutikus nelaimei iškyla klausimas, kas yra atsakingas už kilusią žalą bei kur kreiptis dėl žalos atlyginimo, jei, pavyzdžiui, automobilis nebuvo draustas Kasko draudimu.
Tiek teisės aktai numato sklypų savininkų pareigas vykdant želdynų ir želdinių veisimą. Žemės sklypų savininkai privalo prižiūrėti sklype augančius medžius, užtikrinti jo teritorijoje esančių medžių ir želdinių priežiūrą taip, kad jie nekeltų pavojaus.
Papildomai pažymėtina, kad savivaldybės teisės aktų nustatyta tvarka privaloma organizuoti želdynų ir želdinių apskaitą ir inventorizavimą, o tokios apskaitos vienas iš tikslų – nustatyti medžių ir želdinių fiziologinę būklę“, – aiškina teisininkė Karolina Jonaitienė.
Ji pažymi, kad teisės aktais nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę – pareigą atlyginti nuostolius. Ši pareiga taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė.
„Nuvirtus medžiui ir sukėlus žalą turtui, medžių savininkai retais atvejais kilusią žalą skuba atlyginti geranoriškai, teigdami, kad žala kilo dėl force majeure (nenumatytų) aplinkybių, stichijos. Tačiau, tiek savivaldybei, tiek privačiam asmeniui, kuris yra želdinių savininkas, kyla atsakomybė bei pareiga atlyginti žalą išskyrus atvejus, jei pastariesiems pavyksta įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes, kurios sudaro pagrindą atsakomybės netaikyti. Kiekvienas atvejis yra individualus ir būtina įvertinti, ar, pavyzdžiui, nuvirtęs medis nebuvo supuvęs, ar dėl jo būklės nebuvo kreiptasi į su prašymu medį nukirsti. Tokiu atveju tai reikštų absoliučią pareigą atlyginti žalą, nes asmuo pastebėjo pavojingą medžio būklę, o medžio savininkas jokių veiksmų nesiėmė taip sukeldamas pavojų ir žalą.
Kitu atveju svarbu vertinti, ar yra aplinkybių, dėl kurių želdinių savininkas atsakomybės išvengtų. Teismų praktika rodo, kad nėra lengva išvengti atsakomybės ir įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo žalos atlyginimo“, – aiškina teisininkė.
Ji dalinasi, kad pavyzdžiui, vienoje iš bylų, kada medis užvirto ant automobilio esant 18 m/s vėjui savivaldybė teigė, kad toks vėjo gūsis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, tačiau teismas visgi nusprendė priešingai. Tokį argumentą teismas grindė teisiniu reguliavimu, nustatančiu, kad smarki audra, viesulas, škvalas būna tada, kai maksimalus vėjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s. Teismas taip pat vertina, ar medžio lūžimą lėmė stichinis meteorologinis reiškinys bei atitinkamai, nenugalima jėga (force majeure).
Kita vertus, kaip bus sprendžiami klausimai dėl šiomis dienomis praūžusios audros išverstų medžių sukeltos žalos vienareikšmiškai pasakyti negalima, kadangi konkrečiu atveju svarbu įvertinti aplinkybių visumą.
Ar žmogus yra kaltas, pavyzdžiui, jeigu pastatė automobilį po medžiu ir šis užvirto? „Žinoma, kilus žalai savivaldybės dažnai ginasi teiginiais, neva asmuo žinojo apie orų sąlygas ir automobilio negalėjo statyti tokioje vietoje, kur šalia auga medžiai. Tačiau teismų praktikoje tokie argumentai atmetami pažymint, kad asmuo neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes teisės aktai nenumato pareigų automobilio nestatyti vienur ar kitur pakilus vėjui. Atitinkamai nėra numatyta, koks vėjas turi būti, kad statyti automobilio negalėtume, kadangi būtent želdinių savininkas privalo imti tokių veiksmų, jog būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas“, – pažymi teisininkė K.Jonaitienė.
