Jau tuoj mieste bus pilna plakatų, o internete pilna banerių su besišypsančiais veidais ir optimistiškai nuteikiančiais šūkiais. Visokiausių sudėjimų bei spalvų, kandidatai ragins priimti tą vienintelį teisingą sprendimą, žengti į šviesią ateitį; žadės pateisintus lūkesčius, geresnį rytojų, tinkamai atstovautus interesus ir taip toliau.
Jau laukiu nesulaukiu, kada atsidaręs pašto dėžutę ten rasiu krūvas visokių kalendoriukų, lankstinukų, bukletukų. Kalendoriukai išvis mano turbūt mėgstamiausi iš makulatūros, toks parodymas, kad jų užsakovas dar gyvena kažkur XIX ir XX amžių sandūroje. O gal net vaikščios kas po butus ir rodys tiesioginį dėmesį? Nors tikriausiai šiais metais ne, šiais metais nevaikščios niekas.
Tikrai reikės pasukti galvą, kaip čia neprašovus.
Tvarkingi visi tokie, pasitempę, pilvus įtraukę, besišypsantys, dažnai jokių charakterio ar šiaip vidinių savybių neturinčių vidutinybių fasadai. Su kostiumais, solidūs, o gal valiūkiškai švarkus persimetę per petį? O gal net tokie atsiraitoję rankoves – kad kibs į darbus, tai laikykit beretes, kad nenupūstų nuo gerėjančio gyvenimo sukeltų pokyčių vėjų. Labai laukiu, kada vėl bus galima rinktis tarp asilo ir beždžionės; tarp tingaus kokio užkampio seno raugo valdininkėlio arba jauno, sukto prasisiekėlio. Tikrai reikės pasukti galvą, kaip čia neprašovus.
Tai bus pirmi rinkimai, kuomet bus, kas kalba apie marihuanos legalizavimą bei seksualinių mažumų teises turėti galimybę susituokti.
Tačiau šie rinkimai bus kiek kitokie nei pas mus įprasta. Tai bus pirmi rinkimai, kuomet bus, kas kalba apie marihuanos legalizavimą bei seksualinių mažumų teises turėti galimybę susituokti. Na gerai, ne legalizavimą, bet bent jau dekriminalizavimą ir ne galimybę susituokti, o kažkaip tikriausiai bent jau pasirašyti kokius oficialius popierius, juridiškai įtvirtinančius dviejų žmonių santykius.
Aišku, taip nebus, nes tie žmonės, kalbantys tokius dar prieš keliolika metų pas mus sunkiai suvokiamus dalykus, tikrai nepapuls taip, kad galėtų prastumti kokį sprendimą. Nes dauguma pas mus yra kitokia, bet tai ženklas, kad mūsų visuomenė per pastaruosius kelis dešimtmečius pasikeitė. Žmonės Lietuvoje pasidarė gerokai liberalesni ir jau nėra pasiskirstymo tik į tris dalis – arba komunistai, arba konservatoriai, arba įtartini ledų dalintojai.
Lietuvoje per tuos kelis dešimtmečius užaugo nauja karta žmonių.
Lietuvoje per tuos kelis dešimtmečius užaugo nauja karta žmonių, kurie norėtų, kad valstybė jiems kuo mažiau aiškintų, kaip reikia gyventi gyvenimą bei kokio ilgio sijonus nešioti nacionalinių švenčių metu. Na, o mūsų politikai tėra tik visuomenės atspindys, nes būtent rinkėjų lūkesčiai formuoja būsimų rinkiminių kampanijų strategijas, lozungus plakatuose ir pažadus rinkiminėse programose.
Nes reikia kalbėti tai, ką tavo rinkėjas norėtų išgirsti, tada būsi išrinktas, kad galėtum kažkaip vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau, tuos rinkėjo lūkesčius atstovauti. Politikas yra kaip produktas, kuris pats save turi parduoti ir pasiūlyti rinkėjui kalbėdamas apie savo vertybes, daug šypsodamasis, spaudinėdamas rankas, pozuodamas nuotraukoms ar grūmodamas kumščių kokiems nors priešams.
Prisiminkite pirmąsias gėjų eitynes Lietuvoje. Reikėjo skydais bei ašarinėmis dujomis ginkluotų policijos pareigūnų, tvorų bei nuolat ore pakelto sraigtasparnio. Buvo daug riksmų, keiksmų, grasinimų bei įtampos. O dabar, šiais metais eitynės vėl vyko, bet taip vyko, kaip tiesiog eilinis pasivaikščiojimas.
Nelabai kam smarkiai įdomu, be kažkokių rimtesnių incidentų, net be Petro Gražulio, kuris, kiek pamenu, tokiais momentais visuomet visiems būna nemaža atrakcija bei turinio straipsniams, nuotraukoms, vietiniams memams generatorius. Nebuvo net to. Kažkada, po kelerių metų tikriausiai apie jas net spaudoje nerašys, nes ši tema jau nieko nešiurpina, negąsdina ir nesusilaukia tiek paspaudimų kiek anksčiau.
Marihuanos legalizavimas tik laiko klausimas. Esate kada rūkę? Žinokite, nieko ypatinga, ir jei kas nori rūkyti, tai lai rūko, nėra jokio reikalo už tai taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Marihuanos legalizavimas tik laiko klausimas. Esate kada rūkę? Žinokite, nieko ypatinga, ir jei kas nori rūkyti, tai lai rūko, nėra jokio reikalo už tai taikyti baudžiamąją atsakomybę. Nėra reikalo šiurpinti paauglius baudžiamuoju kodeksu ir sodinti į kalėjimą už medžiagą, kuri turbūt mažiau kenkia galvai nei tie keli alaus bare penktadienio vakarą. Ką reikia daryti, tai reikia apdėti nemažais akcizais, kontroliuoti ir uždirbti valstybei pinigų. Ir tikriausiai man dar gyvam esant, visi, kurie norės parūkyti tos „velnio salotos“, galės Lietuvoje nusipirkti specializuotose parduotuvėse bei rinktis iš daugybės įvairių rūšių.
Mūsų visuomenė liberalėja, o kai visuomenė liberalėja, joje mažiau vietos radikalams bei visokiems atsilupėliams. Nepamenu, kada paskutinį kartą mačiau juodmarškinius su beretėmis prie Vytauto paminklo Laisvės alėjoje, o anksčiau vis ateidavo pamojuoti Gediminaičių stulpais. Jau ir Vytautas Šustauskas niekaip nesurinktų „Telekomo“ privatizavimu papiktintų fanų minios galingiems protestams. Ir neišrinktų jo jau niekas, tikriausiai, net į miesto tarybą. Neišrinktų net namo bendrijos pirmininku, ir nors tai kiek atima žavesio bei netikėtumų iš būsimų rinkimų, bet dėl to kiek ramiau.
Tai va, liberalėja ta visuomenė ir liberalėja, bet labai įdomu ar ta liberalėjanti visuomenė pakels sėdmenis nuo sofų ir ateis užbraukti kryžiuko, kiek jos ten pas mus priliberalėjo.
Kiek pasivargins dėl homoseksualių asmenų santuokų bei „laisvių kasiakams“ (juokingiausia, kad sprendimai naikinti administracinę atsakomybę už tuos kasiakus praslydo būtent tada, kai Remigijus Šimašius teisingumo ministru buvo) ateiti į rinkimus. Įtariu, nelabai daug. Ir galiu lažintis iš maišo pluoštinių kanapių, kad, kaip ir po kiekvienų rinkimų, tik suskaičiavus balsus feisbuke dar kelias dienas iš eilės girdėsis graudūs atodūsiai. Esu tikras, kad bus taip, kaip būna visada pas mus su rinkimais, išrenka visada ne tuos.
