Tačiau reikėtų nepamiršti, kad turint augintinį galima susidurti su įvairiais rūpesčiais, todėl sprendimą į namus priimti gyvūną derėtų labai gerai apsvarstyti.
Apie augintinių naudą vaikui ir kaip gyvūną išsirinkti – pokalbis su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologe Romalda Stasioniene.
– Kokią įtaką ir naudą vaikui duoda namuose auginamas gyvūnas? Kokius privalumus suteikia?
– Naminio gyvūno buvimas vaiko aplinkoje turi daug privalumų. Šilti jausmai augintiniams gali palankiai veikti vaiko savivertės, atjautos, empatijos formavimąsi. Be to, tyrimai rodo, kad bendravimas su naminiais gyvūnėliais gerina vaikų kalbinę raidą, gali pagelbėti vystytis tiek žodinio, tiek nežodinio bendravimo įgūdžiams.
Teigiami santykiai su augintiniu gali būti stimulas vystytis kitiems pasitikėjimu grindžiamiems tarpasmeniniams santykiams. Naminiai gyvūnėliai visada saugiai priims vaiko paslaptis ir asmenines jo mintis – vaikai su augintiniais linkę išsikalbėti.
Naminiai gyvūnai gali išmokyti pagarbos visoms gyvoms būtybėms. Rūpinimasis naminiais gyvūnėliais teikia vaikams papildomą galimybę būti fiziškai ir socialiai aktyvesniems. Vaikai besirūpinantys naminiais gyvūnais dažnai būna geranoriškesni už save mažesniems vaikams bei paslaugesni suaugusiems.
– Dažnai mažamečiai prašo tėvų nupirkti kokį nors gyvūnėlį. Ką tėvai, auginantys vaikus, turėtų apsvarstyti prieš įsigydami augintinį?
– Visų pirma, tėvai turėtų patys įvertinti savo galimybes rūpintis gyvūnu, sąlygas namuose, šeimos narių dienotvarkę ir kaip ją suderinti su gyvūno priežiūra. Taip pat atsižvelgti į šeimos finansines galimybes.
Svarbu įvertinti vaikų amžiaus ypatumus, taip pat žinoti gyvūno poreikius. Reikia atsiminti, kad mažesnis vaikas savaime nesupranta gyvūno poreikių ir tėvų uždavinys bus padėti vaikui suprasti ir tinkamai pasirūpinti juo. Labai jaunas augintinis reikalauja itin daug žmogaus dėmesio. Taip pat vaikams svarbu padėti suprasti, kad augintinis nėra žaislas.
– Kaip išrinkti tinkamiausią augintinį vaikui, į ką atkreipti dėmesį renkantis?
– Reikėtų įvertinti, kokiu tikslu bus įsigytas augintinis, kokio amžiaus vaikus šeima augina ir apsvarstyti, koks gyvūnas būtų tinkamiausias. Pavyzdžiui, jei norime, kad gyvūnas paskatintų vaikų fizinį aktyvumą, tam labiausia pasitarnaus šuo ir visiškai netiks žuvytės. Tuo metu rūpinimasis žuvytėmis gali ugdyti mažesniųjų vaikų atsakingumą.
Dažniausiai šeimose auginami gyvūnai yra šunys, katės, kiek rečiau graužikai, paukščiai, žuvytės, ropliai.
Populiariausi augintiniai šunys ir katės vaikų labiausiai mėgstami dėl jų gebėjimo reikšti emocijas, bendrauti su žmogumi. Šis bendravimas su gyvūnu turi įtakos teigiamam emocingumui. Pavyzdžiui, bendravimas su šunimis naudojamas kaip terapija ir padeda vaikams turintiems emocinių sunkumų, taip pat autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams. Tačiau reikia atsiminti, kad tam svarbu specialiai apmokyti ir gyvūną, domėtis gyvūnų charakteriais. Taip pat svarbu atsižvelgti į visų šeimos narių sveikatos būklę. Jeigu šeimos nariai yra alergiški, galimai teks atsisakyti minties auginti šuniuką ar kačiuką ir rinktis vėžlį, žuvytes.
– Kas turėtų būti atsakingas už augintinio priežiūrą šeimoje?
– Kartais tėvai tikisi, kad augindami gyvūną ugdys vaiko atsakingumą ir pervertina vaiko gebėjimus pasirūpinti augintiniu. Visgi didžiausia atsakomybė tiek priimant sprendimą dėl augintinio, tiek rūpinimosi juo našta atitenka tėvams. Jie turi išskirti dalį biudžeto gyvūno reikmėms, maistui, būtinoms priemonėms, sveikatos priežiūrai, skirti laiko augintinio mokymui, dresavimui, higienai.
Be abejo, su vaikais svarbu dalintis atsakomybe rūpinantis augintiniu, leisti dalyvauti gyvūno priežiūroje.
Jeigu šeima augina paauglius, dalį šių atsakomybių jie tikrai gali prisiimti. Su vaikais svarbu aptarti, ko gyvūnui reikės ir kokią dalį atsakomybės šie sugebės prisiimti. Paaiškėjus, kad visgi vaikai susitarimų nesilaiko, vėl svarbu aiškintis, kodėl taip yra ir kaip spręsti kilusias problemas dėl gyvūno priežiūros. Taip mes ugdysime vaikų problemų sprendimo įgūdžius.
– Kokių iššūkių gali kilti auginant gyvūną namuose?
– Auginant gyvūną gali kilti sunkumų dėl higienos, augintinis sujaukia įprastą tvarką, šeimos nariams tenka derinti gyvūno dienotvarkę su savo kitais įsipareigojimais. Tai nėra lengva, ypač, jei šeimos nariai yra itin užimti.
Kartais tenka girdėti apie nuolatinius konfliktus, kylančius tarp tėvų ir vaikų dėl gyvūno priežiūros, grasinimus atiduoti gyvūną į prieglaudą. Tokiu būdu tėvai nemoko vaikų atsakomybės, nes savo pavyzdžiu demonstruoja priešingą elgesį. O patys elgdamiesi atsakingai to mokysime ir vaikus.
