Pirmosios finansų pamokos – dar ankstyvoje vaikystėje
„Tėvai yra pagrindiniai žmonės vaiko gyvenime. Su jais vaikas pradeda ir baigia dieną. Parduotuvėse vaikai taip pat pirmiausiai pradeda lankytis su tėvais. Matydami artimiausių suaugusiųjų elgesį – kada ir kokių pirkinių perkama, kaip apsipirkimai planuojami, kaip taupoma arba netaupoma – vaikai ima suprasti, kas yra pinigai ir ką su jais reikia daryti“, – sako T. Kelpša.
Anot psichologo, pastebėti tėvų elgesį su pinigais vaikai pradeda nuo mažų dienų, nors pasitaiko atvejų, kai tėvai apie tai nė nesusimąsto. 2–3 metų vaikas jau gali turėti tam tikrą suvokimą apie pinigus – suprasti, kam jie yra skirti, žinoti, kad pinigų kiekis yra ribotas, kad juos reikia uždirbti. Vėliau išmokstama pinigus skaičiuoti, atsiranda suvokimas apie skirtingas pinigų sumas ir jų vertę. T. Kelpšos teigimu, kuo anksčiau vaikas tokį suvokimą įgyja, tuo lengviau jam finansų pasaulyje susigaudyti ateityje.
Tuo metu D. Kolmatsui pažymi, kad vaikai dažnai pastebi net ir, atrodytų, nereikšmingas smulkmenas, todėl tėvai dažnai patys to nesuvokdami savo atžaloms rodo netinkamą pavyzdį.
„Vienas dalykas yra kalbėtis su vaikais apie tai, kad negalima visų pinigų išleisti iš karto, jog reikia turėti ir tam tikrų santaupų, o kita – demonstruoti tai savo pavyzdžiu. Deja, dar neretai tėvai patys stokoja finansinės drausmės, todėl jiems nėra lengva padėti tinkamus įpročius susiformuoti ir vaikams. Jei vaikas mato, kad tėvai neplanuoja nei savo kasdienių apsipirkimų, nei kitų išlaidų, greičiausiai užaugęs jis bus linkęs elgtis lygiai taip pat“, – sako D. Kolmatsui.
Mokosi ir žaisdami, ir leisdami tikrus pinigus
Anot D. Kolmatsui, vaikams padėti išmokti finansinės drausmės ir taupymo principų galima per paprastas situacijas. Pavyzdžiui, vaikui paaiškinus, kad ledų šiandien parduotuvėje tėvai nepirks dėl to, kad po kelių mėnesių planuoja pirkti dviratį, kurio mažasis nori, mokoma tam tikrų elgesio su pinigais taisyklių. Tai padės vaikui suvokti, kad didesnius pirkinius reikia planuoti, jiems atsidėti kad ir mažas pinigų sumas, o visus pinigus impulsyviai išleidus iš karto, gali nelikti lėšų kitoms reikmėms.
„Taip pat gali būti naudingi vertės suvokimo pratimai. Pavyzdžiui, vaiko galima paklausti, kiek, jo manymu, kainuoja skirtingi dalykai – namas, šaldytuvas, ledai, dviratis ir panašiai. Dažnai vaikas dviračiui gali priskirti didesnę pinigų sumą nei, tarkime, namui, nes subjektyviai vaikui dviratis atrodo vertingesnis. Atliekant tokius pratimus vaikas įgyja realistiškesnį suvokimą apie tam tikrų daiktų vertę ir jos piniginę išraišką. Vyresniems vaikams parduotuvėje taip pat galima duoti, pavyzdžiui, 3 eurus ir leisti patiems išsirinkti pirkinių už tokią sumą. Tokiu būdu ugdomas vaikų suvokimas apie kainas, mokoma, kad ne viską už tam tikrą sumą galima nusipirkti“, – sako D. Kolmatsui.
T. Kelpša priduria, kad vaikai daug svarbių dalykų išmoksta paprasčiausiai žaisdami, o tai darydami jie daugeliu atvejų imituoja tėvų elgesį. Tad, jei vaikai žaisdami parduotuvę skaičiuoja netikrus pinigus, atsideda tam tikrą jų dalį, kaupia santaupas, mėgina paskirstyti „lėšas“ skirtingoms reikmėms – tai ženklas, kad jie iš tėvų perėmė tam tikrus finansinio raštingumo pagrindus.
„Kitas svarbus etapas vaiko gyvenime yra tada, kai jis pats pradeda disponuoti tikrais pinigais. Mokyklinio amžiaus vaikai paprastai pradeda gauti iš tėvų tam tikrą sumą dienpinigių, kuriuos gali išleisti maistui, užkandžiams ar kitoms reikmėms. Daugeliui tai yra pirmosios gyvenime savarankiško elgesio su pinigais pamokos. Vaikai, kurie neturi galimybės to išmokti, ir suaugę gali nemokėti tinkamai tvarkyti savo finansų“, – sako T. Kelpša.
Psichologo teigimu, mokyklinio amžiaus vaikams gali būti pravartu dienpinigių duoti ne kasdien, o tam tikrą sumą skirti, pavyzdžiui, visai savaitei. Tai gali padėti vaikams išmokti planuoti savo biudžetą, neišleisti visų pinigų iš karto, galbūt atsidėti tam tikrą sumą ateičiai. Vėlgi šis elgesys, anot T. Kelpšos, daugeliu atveju priklausys nuo to, kokį pavyzdį vaikui rodė tėvai.
Tėvams svarbu patiems nepamiršti svarbiausių principų
Savo ruožtu D. Kolmatsui pabrėžia, kad gerą pavyzdį savo vaikams tėvai galės rodyti tik tuomet, jei patys atsakingai planuos šeimos biudžetą, nepamirš svarbiausių įsipareigojimų ir nesivadovaus ydingomis nuostatomis, o dalį pajamų skirs ne tik kasdienėms reikmėms, bet ir atsidės santaupoms, investuos į savo ateitį.
„Yra keletas esminių taisyklių, kurių laikymasis padeda tinkamai tvarkyti šeimos finansus, o tuo pačiu tinkamą pavyzdį rodyti vaikams. Visų pirma – tai biudžeto subalansavimas. Šeimos pajamas pravartu paskirstyti taip, kad pusė jų tektų kasdienėms reikmėms, 30 proc. didesniems pirkiniams, o 20 proc. – taupymui ir investavimui. Vertinant išlaidas, prioritetą visuomet reikėtų teikti esamiems finansiniams įsipareigojimams ir drausmingam jų vykdymui. Nuo to gali priklausyti asmens ar šeimos galimybės skolintis, įsigyti būstą ar kitus stambesnius pirkinius ateityje“, – sako D. Kolmatsui.
D. Kolmatsui teigimu, taip pat labai svarbu sukaupti tam tikrą finansinį rezervą, kuris šeimai padėtų išgyventi sudėtingesnėse situacijose, pavyzdžiui, kuomet vienas ar abu šeimos nariai netenka darbo. Tokiame rezerve, ekspertės teigimu, turėtų būti sukaupta bent 3-6 mėnesių pajamoms prilygstanti suma. Galiausiai, anot D. Kolmatsui, reikėtų nepamiršti investicijų į savo ateitį ir pasiruošti finansiškai saugiai senatvei.
„Be to, suaugusiųjų finansinis elgesys priklauso ir nuo jų nuostatų, o jas daugeliu atvejų perima ir vaikai. Jei atžalos iš tėvų nuolat girdi, kad, pavyzdžiui, „taupyti neverta, nes vis tiek nieko nesutaupysi“, o „praturtėti galima tik apgaulės būdu“, tai tokias ydingas nuostatas gali perimti ir vaikai“, – pabrėžia D. Kolmatsui.
T. Kelpša priduria, kad atsakingai tvarkant savo finansus ir rodant tinkamą pavyzdį apie pinigus su vaikais kalbėti yra gerokai lengviau, nes tuomet tam tikrus dalykus mažieji supranta intuityviai. Vis tik, jei vaikams kyla klausimų, svarbu pasistengti į juos suprantamai atsakyti.
„Svarbu, nebijoti su mažesniais vaikais kalbėti apie pinigus. Kuo vaikai daugiau ir tiksliau žinos apie pinigų vertę ir paskirtį, tuo geriau mokės su jais elgtis. Žinoma, būtina sąlyga, kad tai, ką vaikas išgirsta iš tėvų, neprieštarautų tam, kaip tėvai patys elgiasi. Taigi labai svarbu, kad tėvai patys vadovautųsi savo patarimais vaikams“, – sako T. Kelpša.
