Per pokalbį turi padaryti viską, ką gali
Salomėja jau daugiau kaip metus savanoriauja „Vaikų linijoje“ ir visai neseniai pasirašė sutartį dalyvauti programoje „Big Brothers, Big Sisters“. Kaip pati sako, šios programos skirtingos, tačiau jų esmė ta pati – emocinė pagalba vaikams. Jau ketverius metus ji taip pat yra neatlygintina kraujo donorė, o kadaise iš gyvūnų prieglaudos pasiėmė auginti šuniuką.
Paklausta, kas paskatino imtis savanorystės, Salomėja sako: tai, kad turėjo daug laisvo laiko.
„Tada tik dirbau, nebuvo nei mokslų, nei kitų veiklų, jauti, kad yra laiko, neturi šeimos, taigi galėtum jį naudingai išnaudoti. Bet norėjosi ne papildomo darbo ieškoti, kuris tave emociškai išsunktų, o priešingai, veiklos, kur emociškai pasikrautum.
Dabar jau ir aš vaikus pamilau, ir jaučiu, kad jie mane myli, nes išmokau su jais bendrauti.
Kolegė pasiūlė „Vaikų liniją“. Tada labai dvejojau, nes nei pati mėgau vaikus, nei jie mane, bet nutariau pabandyti“, – atvirauja pašnekovė ir sako, kad jau per mokymus pradėjo jausti didelę trauką vaikams ir norą jiems padėti. – Dabar jau ir aš vaikus pamilau, ir jaučiu, kad jie mane myli, nes išmokau su jais bendrauti.“
Norintys savanoriauti „Vaikų linijoje“, turi išeiti intensyvius mokymus – jie trunka keturis mėnesius. Po jų prasideda savanorystė – budėjimas „Vaikų linijoje“.
„Paskambina vaikas, tavo tikslas yra užmegzti su juo emocinį kontaktą. Gal jam iš pradžių nejauku kalbėti apie savo problemas, tad turi gebėti sukurti tokią atmosferą, kad jis pasipasakotų.
Sunkiausia čia susilaikyti nuo patarimų, nes visada norisi jų duoti, bet mes negalime to daryti, nesame specialistai, tik teikiame emocinę paramą. Viskas, ką galime padaryti, – išklausyti, suteikti informacijos, padėti drauge paieškoti, kas jam galėtų padėti, padrąsinti veikti, bendrauti su juo kaip su lygiu. Kitaip tariant, padaryti viską, ką gali per tą pokalbį, nes tikėtina, kad, jei kitą kartą paskambins tas pats vaikas, atsiliepsi nebe tu“, – apie veiklą pasakoja Salomėja.
„Vaikų linija“ veikia nuo 11 iki 23 val. Savanoriai čia keičiasi kas 2,5 valandos, savanoriaujama yra kiekvienam patogiu laiku, o jei tik yra noro ir laiko, 2,5 valandos gali virsti ir penkiomis.
Skambinančių vaikų, pasak Salomėjos, yra tikrai nemažai, nors tarp jų pasitaiko ir tų, kurie tik nori pažaisti. „Vienu metu į vaikų skambučius Vilniuje atsakinėja keturi savanoriai. Tiesa tokia, kad jų labai trūksta, beveik trečdalis skambučių visada lieka neatsakyti, nes nėra kam tuo metu į juos atsiliepti“, – konstatuoja pašnekovė.
Vaikai – puikūs mokytojai
Šiuo metu Salomėja laukia savo mažojo draugo, kurio jai ieško programos „Big Brothers, Big Sisters“ organizatoriai. „Šios draugystės sutartis pasirašoma metams, tad metus draugauji su vaiku. Savanoris su juo susitinka kartą per savaitę ir praleidžia po dvi valandas.
Ką per jas veikti? Kiekviena draugystė turi turėti savo tikslą – ar skatinti kūrybiškumą, ar ugdyti pasitikėjimą savimi ir pan. Programos kūrėjai nurodo, koks jis bus – tarkime, išbandyti naujas veiklas. Na, ir suki galvą, ką būtų galima nuveikti su savo mažuoju draugu, tačiau tai turi patikti abiem, kad savanorystė netaptų kančia“, – apie programą pasakoja Salomėja.
Ji taip pat priduria, kad programoje dalyvauja įvairūs vaikai – ne tik iš vaikų globos namų, kaip daugelis mano, bet ir iš gerų šeimų, neturinčių vieno iš tėvų, galbūt sunkiai pritampančių mokykloje ir pan.
Pašnekovė apgailestauja, kad į tokias savanorines veiklas vis dar itin pasyviai įsitraukia vyrai, kaip tik jų labai ir trūksta, nes programoje „Big Brothers, Big Sisters“ bendrauja tos pačios lyties atstovai, o laukiančių savo didžiojo draugo berniukų netrūksta.
Didžiausią pokytį bendraudama su jais pajutau santykiuose su artimaisiais ir draugais, nes vaikų problemos kartais atsispindi ir suaugusiųjų bendravime.
Paklausta, ką šios savanorinės veiklos duoda jai pačiai, Salomėja neslepia – moko bendrauti. „Vaikai yra puikūs mokytojai. Didžiausią pokytį bendraudama su jais pajutau santykiuose su artimaisiais ir draugais, nes vaikų problemos kartais atsispindi ir suaugusiųjų bendravime, tik turi kitokį atspalvį.
Jauti, kad žmogus į tam tikrus dalykus galėtų reaguoti vienaip ar kitaip, bendraudama užduodi klausimus, kuriuos užduodi ir vaikams. Ir suaugęs žmogus, kaip tas vaikas, pražysta, atsiveria ir pasakoja. Taigi šios veiklos tai ir davė, kad tapo lengviau prasibrauti į suaugusiųjų širdis, ir į vaikų“, – šypsodamasi sako Salomėja.
VISAS GERŲ DARBŲ ISTORIJAS RASITE PASPAUDĘ ČIA.
15min iniciatyva „Šiemet buvau geras“ kviečia dalintis gerais darbais, paviešinti geradarius!
Jeigu žinote, kad šalia jūsų gyvena geroji fėja ar gerasis naminukas, bet jis yra per daug kuklus, kad pats pasigirtų, parašykite mums apie jį – mes susisieksime ir pakalbinsime. Rašykite el.paštu buvaugeras@15min.lt (vardas, pavardė, telefonas, trumpas gero darbo aprašymas ir nuotraukos arba video).
Istorijas bei jų herojus galite siūlyti iki š. m. gruodžio 16 d. Atrinktas istorijas su jų geradariais skelbsime 15min portale. Pagausinkime gerumo, kad ta šiluma paliestų kuo daugiau širdžių!
