Patogesnėms kelionėms įsigijo prikabinamą namelį
Tris vaikus su vyru auginančios Vaivos šeima keliones pamilo prieš daugelį metų. Ilgą laiką įvairias šalis pažinę važinėdami automobiliu, galiausiai jie nusprendė įsigyti prikabinamą namelį, kuris padėtų atsisakyti prisirišimo prie viešbučių, griežtai suplanuoto laiko, o taip kelionės taptų laisvesnės.
„Vienas mūsų vaikas jau studentas, o jauniausias – antrokas. Keliaudami kartu, rinkdavomės automobilį ir per vieną išvyką nuriedėdavome ne vieną tūkstantį kilometrų. Kartu mėgstame ekspromtinius savaitgalius Lietuvoje, trumpas išvykas kaimyninėse šalyse, – pasakoja V.Storastienė.
– Apie prikabinamo namelio įsigijimą galvojome seniai, kadangi ilgose kelionėse išankstinės viešbučių rezervacijos kelia tam tikrą įtampą, kai esi įrėmintas laike, privalai tam tikru metu būti tam tikroje vietoje. Iš pradžių išbandėme keliones su palapine, patiko, o vėliau išsinuomojome kemperį.“
Namie atsiradus keturkojui šeimos nariui, Vaiva suprato, kad atėjo laikas įsigyti prikabinamą namelį. Anot jos, Lietuvoje taip keliauti dar nėra itin populiaru, tačiau gerėjant infrastruktūrai ir prisidedant COVID-19 ribojimams, žmonės vis dažniau atsigręžia į tokį atostogavimą.
„Palapinė yra geras pasirinkimas, tačiau norint su šeima atostogauti komfortiškai, tenka pasiimti daug bagažo – sulankstomas kelionines lovas, miegmaišius, kelioninį šaldytuvą, virtuvės įrangą, indus, pačią palapinę. Tai užima nemažai vietos automobilyje, be to, yra iššūkis kasnakt viską surinkti, o vėliau sudėti atgal.
Kemperio atsisakėme dėl kainos, kadangi mūsų šeimai jis būtų per brangus pirkinys, ypač žinant išlaikymo kaštus. Tai būtų kaip dar vienas automobilis, kuris reikalauja nuolatinės priežiūros, o būtų naudojamas tik šiltuoju metų laiku.
Su namuku esame ne kartą nakvoję jo nė neatkabinę nuo mašinos – sustoji, prisijungei elektrą arba dujas ir gali griūti į paklotą lovą. Kelionių sezoną atidarome balandį, o uždarome spalį, kas su palapine lietuviškomis oro sąlygomis būtų nelabai realu. Be to, jo draudimas mums kainuoja apie 30 eurų – tai yra visos einamosios išlaidos“, – aiškina V.Storastienė.
Namelis skaičiuoja 20 metų
Vaiva pripažįsta, kad renkantis namelį, daug romantikos nebuvo ir į interjero spalvą šeima kreipė mažiausiai dėmesio. Jiems svarbiausia buvo pati namelio būklė, kuri leistų daug atlaikyti.
„Svarbu įvertinti dugną, stogą, sienas – tokie namukai dėl siekio išlaikyti mažą svorį gaminami iš plono medinio karkaso, kuris yra labai jautrus drėgmei. Atsiradus nesandarumui, įsiveis pelėsis, namukas ims pūti, bus pažeistas konstrukcijos vientisumas, o tuomet grės remontas.
Ieškojome kaip įmanoma geriau išlaikyto, sauso, europinio modelio namelio, kuris neturėtų skilimų, įtrūkimų ar įdubimų išorėje, nebūtų įskilusiais langais, atsidarytų stoglangiai, nusileistų roletai bei veiktų šaldytuvas, kadangi naujų kainos kandžiojasi.
Nuo šių aspektų priklauso namelio kaina – ji gali žymiai skirtis, nors bus du tų pačių metų ir firmos namukai. Visa kita, kaip baldų apmušalai, šviestuvai, užuolaidos, kilimai, yra nesunkiai bei nebrangiai pakeičiama“, – tikina V.Storastienė.
Galiausiai šeima išsirinko 20 metų skaičiuojantį prikabinamą namelį. Toks jo amžius, anot Vaivos, net yra savotiškas privalumas, kadangi mažiau traukia vagišių akį.
„Prikabinami nameliai neturi variklio, pavarų dėžės ir kitų esminių detalių, kurios galėtų sugesti kelyje. Jei padangos tvarkingos, o su kabliu viskas gerai – namukas važiuos. Kelionėje svarbiau vairuotojo patirtis ir mokėjimas elgtis, mūsų atveju, su 11 metrų sąstatu. Buvo nuogąstavimų, kaip įveiksime kalnuotas vietoves, tačiau paaiškėjo, kad jaudinomės be reikalo“, – pripažįsta V.Storastienė.
Buvo nuogąstavimų, kaip įveiksime kalnuotas vietoves, tačiau paaiškėjo, kad jaudinomės be reikalo.
Vaivos šeimos namelyje galima rasti visus standartinius patogumus: dujinę viryklę, kriauklę, šaldytuvą, vandens baką, tualetą. Nėra tik dušo, tačiau moteris sako jo nepasigendanti, kadangi namuko vandens talpa nedidelė, tad šis greitai būtų išnaudotas, o puikiai nusiprausti galima ir stovyklaviečių dušuose.
„Papildomai įsigijome mažą indukcinę viryklę ir porą nedidelių elektrinių šildytuvų, kurie šildo infraraudonaisiais spinduliais. Šių prireikia atostogaujant vėsesniu oru Lietuvoje, pavasarį ar rudenį, kai nesinori naudotis dujomis“, – teigia V.Storastienė.
Anot Vaivos, prikabinamą namelį jie įsigijo pakankamai neblogos būklės, jis buvo gerai išlaikytas ir visa įranga veikė. Šeima tik pakeitė senus čiužinius, gobeleną bei užuolaidas.
„Norėjosi savo lovų, kuriose niekas kitas nemiegojo, – pasakoja V.Storastienė. – Taip pat papildomai įsigijome apsaugą nuo saulės ar lietaus, tvarkėme jungtį, jog šaldytuvas veiktų ne tik stovint stovyklavietėje nuo elektros ar dujų, bet kad ir važiuojant naudotųsi mašinos akumuliatoriumi.“
Su prikabinamu nameliu leidosi į Šveicariją
Vaivos šeimyna ilgą laiką svajojo aplankyti Šveicariją, tačiau nuo kelionės sulaikydavo būsimos nemenkos išlaidos. Anot jos, šalis yra nepigi, naktis 4–5 asmenų šeimai sezono metu gali kainuoti nuo 200 eurų ir daugiau.
„Maitintis Šveicarijos kavinėse yra brangus malonumas. Picos kaina turistinėse vietose – 20 eurų, mėsainio – 19 eurų. Mums, kaip keliautojams su ribotu biudžetu, tai yra pernelyg didelės sumos, – neslepia V.Storastienė. – Įsigiję namuką, iš karto pradėjome planuoti kelionę. Šveicarijoje kempingų kainos vyrauja nuo 20 iki 120 eurų už naktį šeimai su šunimi ir elektros prisijungimu.“
Kaip aiškina Vaiva, Šveicarijoje draudžiama sustoti ten, kur norisi, ir už tai gresia baudos, tačiau yra oficialiai pažymėtų vietų, kuriose nakvoti galima nemokamai arba už simbolinę kainą – moters šeima kartą sumokėjo 10 eurų.
„Tai buvo teritorija šalia upelio, kalnų papėdėje – įvažiuoji, pernakvoji, o išvykdamas susimoki automate. Kitus kempingus rinkomės kiek brangesnius, tačiau kainos nebuvo gąsdinančios – pavyzdžiui, vieta su dviem baseinais, žaidimų aikštele, elektra, dušais, WC – 45 eurai parai, – atskleidžia V.Storastienė. – Pas mus Šventojoje vasarą kempingų kainos be baseinų buvo didesnės nei Šveicarijoje.“
Kelionėje šeima nesinaudojo viešbučiais ir nesilankė restoranuose, kadangi su savimi turėjo virtuvėlę. Dalį maisto Vaiva vežėsi iš namų, o kai kuriuos produktus pirkdavo parduotuvėse ir gamindavosi patiekalus patys.
„Daugiausia kainavo lankytini objektai: tarpekliai, kalnų keltuvai. Vadinamųjų pigių keltuvų kaina visai šeimai išeidavo apie 100 eurų“, – pasakoja V.Storastienė.
Vadinamųjų pigių keltuvių kaina visai šeimai išeidavo apie 100 eurų.
Nors kelionė į tolimą šalį su vaikais ir šunimi atrodo galinti kelti iššūkių, Vaiva tikina, kad pasiruošimas jai buvo gana lengvas – vaikai jau dideli, o ir jauniausias kartu keliauja nuo 7 mėnesių, tad patirties turi nemažai.
„Dabar mažiausias vaikas yra mūsų Labradoro veislės kalytė. Tai šunys, kuriems svarbiausia būti su savo šeima, todėl nė neabejojome, ar imti ją kartu. Kelionę ji atlaikė puikiai, visur jautėsi gerai. Nesame maratoninių kelionių mėgėjai, tad stodavome pajudėti, atsipūsti, tuo pačiu pavedžiodavome šunį. Kadangi didžiąją kelionės dalį praleidome lauke, ji beveik visur eidavo kartu“, – sako V.Storastienė.
Pasiruošimą palengvino ir tai, kad šeima galėjo visiškai atsisakyti lagaminų – visus drabužius, daiktus, maistą jie sudėjo į namelyje esančias spinteles.
„Kempinguose paprastai yra skalbimo ir džiovinimo mašinos, tad drabužių galima pasiimti mažiau, – teigia V.Storastienė. – Buvo net keista, kad sukrovus visą keturių asmenų ir šuns mantą, lauko stalą su kėdėmis, namelyje liko nemažai nepanaudotos vietos.“
Planuodami kiek daugiau nei dvi savaites trukusią kelionę, Vaiva su šeima iš anksto rezervavo porą kempingų populiaresnėse vietose, tačiau čia detalus planas ir baigėsi – kitur nakvynių jie ieškojo ekspromtu.
„Nebuvome galutinai apsisprendę dėl trukmės, kiek kurioje vietoje norėsime būti. Labai patiko laisvė, kai net paties sezono piko metu atvažiuoji į kempingą, įsikuri, o šeimininkai pasako, kad kai nuspręsime išvykti, iš vakaro praneštume ir tuomet susimokėsime. Jokio išankstinio įsipareigojimo išbūti tam tikrą laiką“, – džiaugiasi V.Storastienė.
Keliaujant su nameliu, teko susidurti su iššūkiais
Kaip vieną didžiausių tokios kelionės trūkumų Vaiva išskiria pailgėjusį važiavimo laiką. Anot jos, turint prikabinamą namelį, kelyje greitai nepalėksi, tad maksimalus greitis – 100 km/val.
„Kelionė pirmyn ir atgal truko ilgiau nei būtume važiavę be priekabos, tačiau nebuvome nusiteikę skubėti, stodavome pavedžioti šunį, ramiai papietauti. Pakeliui pasidarėme neilgą ekskursiją po Drezdeną, – atskleidžia V.Storastienė. – Taip pat padidėjo degalų sąmata – su priekaba tai ypač pasijaučia važiuojant įkalnėmis.“
Penkiaviečio namelio gale telpa dviaukštė lova vaikams, viduryje – sėdima zona su staliuku, kuri transformuojasi į viengulę lovą suaugusiajam, taip pat yra didesnė vieta su stalu, kuri gali tapti dvigule lova.
„Keliaujant keturiese, labai patogu, kad viena sėdima zona su stalu lieka laisva. Vaikų galas su dviaukšte lova nuo likusio salono atsiskiria stumdoma pertvara – ten yra langai, lentynos, šviesos, tad galima rasti šiek tiek privatumo, – aiškina V.Storastienė. – Savotiškai yra iššūkis tiek laiko visiems išbūti mažoje erdvėje, tačiau mes turime tokios patirties, buvome tam nusiteikę.“
Savotiškai yra iššūkis tiek laiko visiems išbūti mažoje erdvėje, tačiau mes turime tokios patirties, buvome tam nusiteikę.
Vaiva neslepia, kad Šveicarija jai pasirodė kaip atvirukas – pasak moters, tai yra šalis, kuria grožėtis galima net važiuojant autostrada. Vis dėlto tam, kad pamatytum įspūdingus vaizdus, Vaivos nuomone, turėtų pasisekti su oru, o šeimai, deja, teko susidurti su gana ilgai trukusiu lietumi.
„Per lietų ar rūką nieko nesimato – nei baltų kalnų viršūnių, nei panoramų važiuojant serpantinais. Kita vertus, dėl tokio oro pamatėme daug rūke paskendusių peizažų, – pasakoja V.Storastienė. – Aplankėme visus tris Šveicarijos regionus: itališką, vokišką ir prancūzišką. Šie turi ne vien savitą peizažą, bet ir charakterį. Šalis maloniai stebino švara – net Vokietijoje vėliau kurį laiką atrodė gana nešvaru.“
Prikabinamą namelį įsigiję pavasarį, vasarą Vaiva su šeima jau išsiruošė į kelionę, tad visko mokytis teko kelyje. Anot jos, sudėtingiausia buvo apsisukti siaurose vietose bei važiuoti atbulai.
„Kartą teko sustoti prieš pat tunelį ir tikrinti, ar pralįsime – būna, kad neapdairūs keliautojai taip palieka namelio stogą, – sako V.Storastienė. – Pirmą dieną važiavome labai lėtai ir atsargiai, antrą vis labiau įsidrąsinome, o vėliau viskas tapo daug paprasčiau. Kelionės pabaigoje jau važiavome visai siauručiais keliais.“
Iššūkių kėlė ir kelionės metu prasidėjusios liūtys, kurių metu buvo apsemta dalis Vokietijos. Vaiva pasakoja, kad su jų pasekmėmis teko susidurti ir šeimai, kai tunelis, kuriuo reikėjo važiuoti, buvo uždarytas.
„Lankėmės prie Reino krioklių, o vos už poros dienų teritorija buvo apsemta, nukentėjo žmonės, – įspūdžiais dalijasi V.Storastienė. – Buvo jau tamsu, kai sužinojome, kad nepavyks pravažiuoti mums reikiamu tuneliu. Bandėme ieškoti alternatyvų, bet visi keliai vedė link ten. Vis dėlto galiausiai pavyko rasti kitą variantą.“
Vaiva yra tikras pavyzdys, įrodantis, kad leistis į tolimesnes keliones galima ir su vaikais, ir su augintiniais. Kaip moteris sako, svarbiausia yra nebijoti keliauti, be to, net su mažesniu biudžetu tą daryti įmanoma.
„Svarbu susidėlioti prioritetus. Kartais galima įsimesti palapinę, maistą gaminti patiems, bet pamatyti ir patirti daug, – tikina V.Storastienė. – Jei dairotės prikabinamo namuko, pabandykite išsinuomoti, kad suprastumėte, ar toks keliavimo būdas jums tinka. Radę gerai išlaikytą seną namelį, nesibaiminkite jo pirkti.“
Grįžusi iš kelionės, šeima likusią vasarą turistavo Lietuvoje, kur išbandė mūsų šalies kempingus. Šiuo metu namelis jau ilsisi po stogine, tačiau po žiemos sezono Vaiva pirmiausia ketina aplankyti Zarasus, o tolimesnių planų tiek daug, kad gali neužtekti visam gyvenimui.
„Džiugu, kad Lietuvoje jau yra puikių, europinio lygio kempingų su visa reikalinga infrastruktūra, – pozityvo įžvelgia V.Storastienė. – Paragavome laukinio turistavimo nemokamose stovyklavietėse – Lietuva šiuo atžvilgiu unikali ir mums verta tuo didžiuotis. Turime nuostabių ežerų, pušynų, kurie vakariečiams atrodo neįtikėtini.“
