Natūralumo siekis
„Vandens telkinio priežiūros ciklai sutampa su gamtos ciklais: pavasaris, vasara, ruduo ir žiema. Bet kuriame etape neišsiversime be įvairių priemonių, kurios atlieka skirtingas funkcijas: keičia vandens kietumą, rūgštingumą, „užkuria“ tam tikrus procesus, kurie išnaikina dumblius, patręšia augalus ir t. t. Jų reikia dėl to, kad gamta savaip reguliuoja vandens telkinio ekosistemos gyvenimą. Bet mes jį galime šiek tiek pakoreguoti, nesiveldami į konfliktą su gamta ir užtikrindami, kad vanduo natūraliame baseine išliks skaidrus“, – pasakoja Ramūnas Rėderis.
„Vandens telkinių priežiūrai skirtų priemonių yra nemažai, rinktis tikrai yra iš ko, tačiau prieš imant pirmą pasitaikiusią, spalvingą pakuotę, siūlau pamąstyti: juk norite, kad vandens telkinys būtų ne tik gražus, bet ir ekologiškas bei švarus. Jei jis – didesnis, greičiausiai karštomis dienomis ten maudosi šeimos nariai, jei po kiemą laksto jūsų augintinis, jis gana dažnokai telkinio vandeniu numalšina troškulį. Taigi ar tikrai verta naudoti chemiją? Gal geriau rinktis tuos produktus, kurie pagaminti iš natūralių medžiagų, kurie veiktų natūraliai?“ – pataria Ramūnas Rėderis.
Tvenkinių ekspertas siūlo atkreipti dėmesį į Nyderlandų bendrovės „Velda“, turinčios labai didelę darbo su vandens telkiniais patirtį, gaminamas telkinių priežiūros priemones. Jų gaminami natūralūs „Vincia“ serijos produktai saugūs visiems ir 100 proc. suyrantys. Jie sukuria natūralumą, veikia kartu su gamta, draugiški aplinkai, jūsų sodo vandens telkiniui. Dar labai svarbu, kad gaminant „Vincia“ siekiama, jog naudojamos technologijos netūrėtų jokio neigiamo poveikio gamtai, todėl daug dėmesio skiria unikaliems sprendimams, leidžiantiems norimą gaminį gauti iš perdirbtų žaliavų.
Vandens telkiniui labai svarbus yra jo ekosistemos natūralumas. Viskas joje vyksta pagal taisykles: bakterijos perdirba atliekas, kurios tampa augalų maistu; augalai gamina deguonį, kurio reikia mikroorganizmams ir žuvims. Tačiau tiek augalams, tiek mikroorganizmams, tiek žuvims kartais reikia pagalbos, kad telkinio ekosistema visada būtų sveika. Sveikas vandens telkinys ne tik gražiai atrodo, bet ir pripildo sodą gyvybe. Tada paukščiai, drugeliai, laumžirgiai bus kur kas dažnesni jūsų sodo lankytojai ir gerokai pagyvins atmosferą.
Pirmieji darbai
Ramūnas Rėderis primena, kad vandens telkiniai yra inertiški, pavasaris juose prasideda kiek vėliau nei ore, tačiau ilgai laukti nereikia – geriausias laikas kai kuriems darbams atlikti yra balandis–gegužės pabaiga. Per tą laiką iš vandens pašalinkite sunykusius augalus, išvalykite seną dugno dumblą. Pavasaris – geriausias laikas pasodinti naujus augalus tvenkinyje. Rinkdamiesi augalus įvertinkite savo telkinį: augalų kiekis sveikai ekosistemai – iki 1/3 baseino ploto. Pavasarį reikia nukirpti sausus nendrių stiebus, sutrumpinti juos iki 10 cm, iš telkinio reikia išimti visas sunykusias, pajuodavusias kitų vandens augalų dalis.
„Pavasarį išvalykite dugną, kad neliktų dumblo. Jei telkinyje yra žuvų, dumblo valymą pradėkite tik tada, kai vandens temperatūra yra aukštesnė nei 12 °C, nes esant tokiai temperatūrai dauguma žuvų jau pabudusios iš žiemos miego, yra aktyvios. Tada jau galima valyti telkinio dugną: ištraukti iš jo rudenį nuskendusius lapus, sunykusias augalų dalis ir dumblą – žuvų valydami nesužalosite. Dugną būtina išvalyti, nes jei dumblą ir kitas organines liekanas paliksite, jos vėliau labai spartins žaliųjų dumblių augimą.“ – pataria Ramūnas Rėderis.
Vandens kietumas ir jo didinimas
Tvenkinių ekspertas Ramūnas pažymi, kad pavasarį reikia patikrinti ir bendrąjį (pastovųjį) vandens kietumą GH, kuris turi būti 8–12° GH (vertinant Vokietijos kietumo vienetais – GH, kitas žymėjimas – DH) ir karbonatinį (laikinąjį) vandens kietumą KH, kuris turi būti 6–10° KH. Jei testai rodo mažesnes reikšmes, vandens kietumą reikia padidinti. „Štai čia ir prieiname prie esminio klausimo: kokias priemones reikėtų rinktis, norint padidinti vandens kietumą? Kadangi nuo pat pradžių akcentavau vandens telkinio natūralumą, siūlau rinktis natūralų produktą – jūros kalkes. Tokios kalkės aptinkamos jūrų pakrantėse, kur kalkių sluoksniai susiformuoja iš jūržolių (jūros vandenyje paplitusių dumblių). Daug metų su natūraliomis žaliavomis ir perdirbtais produktais dirbančio Nyderlandų gamintojo „Velda“ vandens priežiūros priemonių serijos „Vincia“ siūlomos vandens telkinio kietumo didinimo priemonės „Maërl Crystal“ bei „Maërl“ ir yra jūros kalkių granulės arba milteliai, kuriuose gausu mineralų, kalcio, magnio ir mikroelementų. Vandenyje „Maërl“ tirpsta lėtai ir tvenkinyje padidina bendrąjį vandens kietumą GH, taip pat laikinąjį, karbonatinį vandens kietumą KH, be to, skatina „gerųjų“, vandens telkiniui palankių bakterijų vystymąsi, didina vandens skaidrumą“, – pasakoja Ramūnas Rėderis.
Kuo virsta dumblas?
Grįžkime prie dumblo. Tarkim, gerai išvalėte savo telkinio dugną, bet jo vis tiek kažkiek liko. Laikui bėgant, šylant vandeniui, vystantis augalams, jo vis daugės. Ar vėl reikės valyti? Ramūnas sako, kad nebūtinai tą reiks daryti, nes yra priemonių, kurios ne tik naikina dumblą, bet ir paverčia jį naudinga medžiaga. Pavyzdžiui, jau minėtos „Vincia“ serijos priemonė „Sludge Cleaner“. Tai natūralios kalkės su mineralais ir „gerosiomis“ bakterijomis. Vandens telkinyje tokios kalkės padeda augalams geriau įsisavinti dugno dumblą kaip maistinę medžiagą, taigi, panaudojus šią priemonę, dumblo mažėja, o augalai geriau auga. Be jokios chemijos! „Vincia“ šį produktą gauna labai įdomiai – surinkdami tai, ką paliko geriamo vandens gamintojai. Kai geriamas vanduo yra minkštinamas ir filtruojamas, jame esančios kalkės nusėda ant smėlio kruopelių. „Vincia“ tokias kalkes surenka, nes jos „priverčia“ augalus naikinti dumblą.
Augalų atnaujinimas
UAB „Sodo“ vadovas Ramūnas Rėderis primena, kad gegužė – tinkamiausias mėnuo sodinti naujus ar persodinti, padauginti senesnius vandens augalus. Augalus geriau sodinti specialiuose vandens augalų vazonuose. Kai augalai sodinami vazonuose, kurie paskandinami į juos įdėjus akmenį, mažiau teršiamas vandens telkinio vanduo. Kad augalų šaknų neišknistų žuvys, ant viršaus užberiamas akmenukų sluoksnį. Galima naudoti ir plaukiančius vazonus, kurie puikiai tinka formuojant augalų salas. Kad augalai neplaukiotų ten, kur nenorite, plaukiojančius vazonus galima pritvirtinti inkaru. Persodinus augalus, juos reikia patręšti. Ir tam vėl nebūtina chemija, nes yra efektyviai veikiančių natūralių produktų. Pavyzdžiui, „Vincia“ serijos fosfatų turinčios trąšų tabletės „Aqua Plant Tabs“. Tai ilgalaikio veikimo produktas, tinkantis visų rūšių vandens augalams. Įdomu tai, kad šios trąšos išskirtos iš panaudoto vandens. Pasirodo, tame vandenyje, kuris patenka į nuotekas, yra daug vertingų maistinių medžiagų, kurias išskyrus galima pagaminti efektyviai veikiančias natūralias trąšas. Šios trąšos tinka tiek vazonuose augantiems, tiek grunte pasodintiems augalams.
Dumblių dilema
„Manau, jums kyla vienas klausimas: gal geriau augalų netręšti, nes jei savo vandens telkinio augalus patręšiu fosfatais, tai pradės daugintis ir dumbliai? Sutinku, vandens telkinys yra visiškai kitokia aplinka: jei darže vieną lysvę pabarstėte trąšomis, o kitos nepabarstėte, tai trąšos iš pirmos į antrą nepereis. Vandenyje viskas tirpsta ir sklinda, tad, nepaisant to, kad natūralios „Vincia“ trąšų „Aqua Plant Tabs“ tabletės veikia tik prie šaknų ir skaidosi lėtai, kažkokia labai nedidelė fosfatų dalis vis tiek pasklinda plačiau. Be to, nemažai jų į vandenį patenka iš išorės. Ne tiek, kad galėtų „dirbti“ kaip augalų trąšos, bet pakankamai, kad paskatintų dumblius daugintis. Tačiau nereikia dėl to baimintis – yra labai puiki natūrali užkardymo priemonė, kurios bazę sudaro smulkiagrūdis molis bentonitas, pasižymintis dideliu absorbcijos koeficientu. Nyderlandų bendrovės „Velda“ priežiūros priemonių „Vincia“ priede „Pond Cleaner“ yra ir retojo žemės metalo lantano. Lantano turintis bentonitas leidžiasi į vandens telkinio dugną, absorbuoja fosfatus, taip šalindamas dumblių maistines medžiagas ir stabdydamas jų vystymąsi. Taigi vanduo nuo fosfatų išvalomas – jo nebelieka ten, kur neturėtų būti, bet jie išlieka prie augalų šaknų, t. y. ten, kur jų reikia.“ – dumblių dilemos sprendimo variantą paaiškina „Sodo“ vadovas Ramūnas Rėderis.
Vasaros pradžia
Birželis – spartus vandens paviršiaus link besistiebiančių augalų augimo mėnuo. Aplinkoje gausu žiedadulkių, kurios nusėda ant vandens paviršiaus, todėl reikėtų pasirūpinti, kad vandens paviršius būtų skaidrus. Be to, reikėtų patikrinti ir vandens filtrus – ar jie nėra užsikimšę. Jei vandens augalai suaugo per tankiai, juos galima praretinti. Jei augalų augimas lėtas, vadinasi, jiems trūksta maisto, juos reikia patręšti.
Vasara yra telkinių vandens žydėjimo metas. Kai kurių vandens telkinių, pavyzdžiui, Kuršių ar Kauno marių, vanduo tuo metu tampa žalia koše. Žydėti linkę ir ežerai, ir mūsų soduose esantys nedideli telkiniai. Vandens žydėjimą sukelia greitas dumblių dauginimasis, kurį skatina fosforas ir azotas. Žydėjimas – labai nepalankus telkiniui reiškinys, nes intensyviai žydint vandeniui pradeda nykti augalai, gaišta žuvys. Beje, vandens augalai padeda kovoti su dumbliais – lelijų lapai uždengia vandens paviršių, į vandenį patenka mažiau šviesos, dumbliai vystosi lėčiau. Tačiau to nepakanka, dažniausiai vandens telkiniui reikia padėti. Tvenkinių ekspertas Ramūnas Rėderis atskleidžia kaip tą padaryti: „Kad po kovos su dumbliais galėtumėte be baimės maudytis, nenaudokite chemijos, geriau rinkitės natūralų produktą, kuris gaminamas iš vandeniui kiek neįprastos žaliavos – miežių šiaudų. Nyderlandų bendrovė „Velda“ iš miežių šiaudų ir durpių mišinio gamina „Vincia“ serijos granules „Toru-Stroh“, kurios vandenyje „užkuria“ ne vieną mums palankų procesą. Vandens veikiami šiaudai suyra, suaktyvina įvairiausių planktoną sudarančių „gerųjų“ mikroorganizmų veiklą. Pastarieji pradeda intensyviai vystytis, naudoti dumblių maistą ir šis sunyksta, telkinio vanduo išlieka švarus ir skaidrus, ir tam padeda jo gyventojai. „Toru-Stroh“ granulių sudėtyje esančios aukštapelkių durpės yra rūgščios, nes šio tipo pelkes maitina tik krituliai ir paviršiniai vandenys, jose mažai mineralinių medžiagų, bet yra huminių rūgščių, kurios mažina vandens pH (didina rūgštingumą), kas visą procesą padaro intensyvesnį.“
Be priemonės „Toru-Stroh“, „Vincia“ serijoje rasite ir granuliuotas aukštapelkių durpes „Toru-Active“. Jose esančios huminės rūgštys mažina vandens pH, telkinyje tiek žuvims, tiek augalams sukuria sveiką aplinką.
