Šventės ritmu nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro gyveno ir vietiniai, ir gausūs šventės svečiai, suvažiavę iš Lietuvos ir užsienio. Šią šventę varėniškiai skyrė Lietuvos valstybės šimtmečiui, tad pavadino „Geltona, Žalia, Raudona“. Jau dvidešimt trečiąjį kartą vykstančioje šventėje svečiai džiaugėsi per šimtmetį išsaugotu ir tebepuoselėjamu Varėnos krašto paveldu – amatais, verslais, dzūkų valgiais ir tradicijomis. Ji dalyvius neabejotinai pasitiko puikiu rudenišku oru ir gera nuotaika, o gausybe grybų, dzūkiškų gėrybių ir linksmybių apsilankiusieji šventėje buvo tiesiog sužavėti!
Šešioliktasis grybavimo čempionatas – ne itin gausus grybais, bet kaip visada nuotaikingas
Įžanginė Grybų šventės dalis – Lietuvos grybavimo čempionatas – jau turi tradicijas. Šiemet jis dešimtą kartą vyko grybinguose Marcinkonių kaimo miškuose prie Kastinio ežero ir, kaip ir kasmet, suviliojo daug grybautojų bei šiaip smalsuolių.
Dėl Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos įsteigtos taurės varžėsi devyniolika komandų iš įvairių Lietuvos regionų. Tik prieš startą dalyviai sužinojo, jog šiais metais pagal šventės temą buvo galima rinkti tik geltonus, žalius, raudonus grybus – voveraites, žaliuokes, raudonviršius, na, ir žinoma, baravykus.
Į pušynėlius įsisiautę Marcinkonys dar skendėjo ryto miglose, kai mero pavaduotojui Giedriui Samulevičiui septintą valandą pasveikinus visus dalyvius, paaiškinus taisykles, azartiškiausius grybautojus, pavaišintus skania žolelių arbata ir dzūkiškais pyragais, į mišką palydėjo ne tik sirgaliai, bet ir šaunieji Margionių muzikantai.
Trijų valandų grybavimo rezultatas nebuvo stulbinantis – surinkti 43,7 kilogramai grybų, iš jų 149 baravykai. Daugiausia grybų – 19,217 kilogramų, iš jų 70 baravykų – rado Lietuvos grybautojų draugijos komanda iš Trakų rajono. Antrąją vietą laimėjo „Raudonviršių“ komanda iš Paluknio, pririnkusi 8,395 kg grybų. Trečią vietą užėmė „Giminaičiai“ iš Vilkaviškio. Ši komanda rado 4,973 kg grybų .
Nugalėtojams šventės metu buvo įteikta mero Algio Kašėtos įsteigta įspūdinga juodosios keramikos meistro Petro Pretkelio sukurta taurė! Mažesnės šio meistro sukurtos taurės buvo skirtos prizininkams bei šmaikščiausiai „Raudongrybkepurės“ komandai iš Gargždų. Prizai įteikti jauniausiai grybautojai – dešimtmetei Godai Aleksėjūtei, vyriausiam grybautojui – šešiasdešimt penkerių Kaziui Paškauskui ir didžiausią baravyką, svėrusį tris šimtus septyniasdešimt penkis gramus radusiam Mečislavui Grudzinskij.
Iš miško grįžusius grybautojus bei čempionato svečius vaišingai pasitiko grybavimo čempionato organizatoriai ir linksmieji „Ratilų“ ansamblio muzikantai. Su liaudiškomis dainomis ir palaikymo komandų šūksniais sutikti grybautojai vaišinosi Marcinkonių kaimo moterų gamintais dzūkiškais skanėstais bei virta grybiene.
Pati Grybų šventė šiais metais persikėlė į miesto centrą – vaiskiausiomis spalvomis, skambiausiais garsais ir skaniausiais kvapais viliojanti Grybų šventė šurmuliavo neseniai atnaujintoje Vasario 16–osios alėjoje, miesto aikštėje prieš savivaldybę, gretimose gatvėse ir nusidriekė pagrindine Vytauto gatve beveik per visą miestą.
Šventėje – kultūros ir kulinarinio paveldo, grybų, linksmybių ir svečių gausa
Vilniečiams, kurie norėjo apsilankyti Grybų šventėje, o automobilius palikti namie, labai pasisekė, jie galėjo vykti šventiniu Grybų traukiniu. Iš sostinės į Varėną pajudėjusiame Grybų traukinyje, kaip ir kitų tą dieną vykusių iš Vilniaus į Varėną ir atgal, bilietas kainavo perpus pigiau. Na, o šventės šeimininkai pasirūpino, kad kelionė traukiniu neprailgtų. Keleivių traukinyje laukė nuotaikinga muzika ir dzūkiškos vaišės. Atvykusius traukiniu į Grybų šventę pasitiko smagūs muzikantai.
Gražus šventės akcentas – teatralizuota šventinė eisena, kurioje nuo Varėnos geležinkelio stoties per visą miestą iki šventės vietos nuotaikingai ir spalvingai šurmuliavo rajono meno kolektyvai, mokiniai ir mokytojai, įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei visi norintys varėniškiai ir svečiai.
Šventę skambiomis dzūkiškomis dainomis ir nuotaikingais šokiais pradėjo jaunieji Varėnos talentai bei etnografiniai rajono kolektyvai.
Visus susirinkusius dzūkiškai pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras A.Kašėta. „Laba diena, mieli varėniškiai, mūs miesto sveciai iš viso svieto. Dzievas myli Lietuvų, Dzievas myli Varėnų, tai visadu dovanoja mum gerų orų. Švenciam mūs valstybės šimtmecį ir jam skyrtų dvidešimt trecių grybų šventį. Nor šiemet metai nebuvo langvi, ba neužderėjo nei grybai, nei uogos, nei javai, bet darbštūs ir kūrybyngi varėniškiai Grybų šventėn sunešė viskų, kad gerausia ir gražausia. Bet svarbiausia, kad mūs krašto žmonys jon atnešė savo širdzį. Jiej šiandien pasruošį dalycis šypsenu, geru nuotaiku, parodzyc savo amatus, išvyrc skaniausios grybienės, pašokc ir padainuoc. Linkiu Jum visiem šiandien bendrystės. Su šventi!“ – sveikino jis.
Šventėje dalyvavo daugybė garbių svečių – Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai ir ambasadų darbuotojai, Seimo nariai, svečiai iš užsienio šalių ir iš kitų respublikos savivaldybių, kuriuos su varėniškiais sieja ne vienerių metų draugystė. Jie džiaugsmingai sveikino savivaldybės vadovus ir varėniškius su tradicine švente.
Vėliau visi pabiro po miestą, kur išpuoštuose seniūnijų kiemeliuose visą dieną skambėjo daininga dzūkiška tarmė, koncertavo saviveiklininkai, buvo demonstruojami senieji dzūkų amatai ir verslai. Šių čia pat vietoje sumeistrautų gaminių buvo galima nusipirkti, o demonstruojamų amatų – ir pasimokyti.
Visa šventė kvepėjo dzūkiškais valgiais – kas norėjo, jų galėjo vietoje paskanauti arba nusipirkti lauktuvėms. Šventėje be abejonės buvo galima nusipirkti šviežių, sūdytų, džiovintų ar konservuotų grybų, įvairiausių gaminių iš miško uogų. Vyko tautodailininkų ir amatininkų darbų ir prekybos mugės, gamtos kūrinių parodos, vaikus džiugino įvairiausios pramogos kiemelyje ,,Meistrų miestas“, įvairios sportinės varžybos, automobilių paroda. Koncertavo rajono vaikų, jaunimo ir pagyvenusių žmonių bei aplinkinių rajonų meno kolektyvai.
Didžiojoje scenoje priešais savivaldybę visą dieną vyko nuotaikingos programos. Koncertinėje dalyje „Geltonas saulės spindulys“ koncertavo Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos choras „Varėnė“, Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“ ir moterų vokalinis ansamblis „Rūta“. Koncertavo Pasvalio kultūros centro folkloro ansamblis „Rags“. Vyko Varėnos rajono folkloro ansamblių pasirodymai – koncertavo Sarapiniškių kultūros centro folkloro ansamblis Šilaicis“, Matuizų kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“, Žiūrų kaimo folkloro ansamblis. Gražia programa linksmino svečiai iš Armėnijos – grupė „Sayat Nova“.
Koncertinėje dalyje „Žalios spalvos blyksnis“ koncertavo Varėnos miesto vaikų ir jaunimo meno kolektyvai – Moksleivių kūrybos centro šokių studija „Mikitukas“ ir vokalinė grupė, Merkinės ir Matuizų jungtinis merginų tautinių šokių kolektyvas, šokių studija „Dosado“, Varėnos kultūros centro vaikų grupė „Bruknelė“ ir Igoris Berinas, šokių studija „Fantazija“. Nuotaikingomis programomis žiūrovus linksmino Lietuvos kapelos – Miežiškių kultūros centro Trakiškio padalinio kapela „Juostvingė“, Šeduvos kultūros ir amatų centro liaudiškos muzikos kapela „Užuovėja“, Perlojos kultūros centro liaudiškos muzikos kapela, Nevarėnų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Trukt už vadžių“, liaudiškos muzikos kapela „Ratilai“.
Vakare „Raudono vakaro“ dalyje koncertavo Šeduvos kultūros ir amatų centro instrumentinė grupė, atlikėjai Henrikas Mališauskas ir Arūnas Klimas „Nuo bardų iki roko klasikos“, Varėnos kultūros centro grupės „Grūda“ ir „Varėniai“, jaunimo muzikos grupė „The Groovy Group“. Pasirodė jaunieji atlikėjai – Justinas Stanevičius, šokių studija „Dosado“, Evita Cololo, Viktorija Čaplikaitė, Goda Debesiūnaitė, Patricija Mickutė, Brigita Janušauskaitė. Karolina Kastinevičiūtė, Milda Miknevičiūtė. Vyko nuotaikingas muzikinės grupės „2 Donatai“ koncertas.
Dvidešimt antrą valandą Varėnos miesto padangę sudrebino ir vaiskiausiomis spalvomis nušvietė šventiniai fejerverkai, o šventę vainikavo įspūdingas Sauliaus Prūsaičio ir grupės gyvo garso koncertas.
Ir šiųmetė Grybų šventė dar kartą paliudijo, kad Varėnos kraštas unikalus išsaugotomis etnokultūros tradicijomis bei darbščiais ir svetingais žmonėmis.
