Pažinkite gintarą per pojūčius
Vaikštinėdami Baltijos pajūriu, neretai randame gintaro gabalėlį. Ar viską apie jį žinome? Visas paslaptis atskleidžia viena už kitą įdomesnės Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Palangos gintaro muziejaus edukacijos. Pradėti pažintį vertėtų nuo edukacijos „Gintaro savybės“. Pasak muziejaus gidės Julijos Dzimidienės, tai viena populiariausių edukacijų, kurią renkasi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.
„Užsiėmimo tikslas – išmokyti atskirti gintarą nuo akmens, plastmasės, stiklo ir kitų medžiagų. Gintaro negalime vadinti mineralu, jis priklauso kitai kategorijai, tai sukietėję arba fosiliniai sakai, dar kitaip vadinami organinės kilmės brangakmeniais“, – paaiškina J.Dzimidienė.
Užsiėmimų metu dalyviai sužino, kad gintaras neskęsta sūriame vandenyje, kad jis yra degus, lengvas, o jį šlifuodami pajunta ir tekstūrą, minkštumą bei ypatingą kvapą. Edukacijos dalyviai per pojūčius – regą, lytėjimą, uoslę ir netgi klausą atranda 50 milijonų metų istoriją, kuri mena gintarmedžių miško laikus. Pasak gidės, dažnai lankytojai, kurie buvo įsitikinę, kad apie gintarą žino viską, nustemba, kad gintaras – neišsemiama tema, kaip ir jo amžius.
Šio užsiėmimo pagrindu parengta edukacija „Pažinkime gintarą pojūčiais“, skirta ir lankytojams su regėjimo negalia. „Palyginame, kuo skiriasi jūrinis nuo iškastinio gintaro, vienas šiurkštesnis su „žieve“, kitas švelnesnis, blizgesnis. Vokiečiai gintarą vadina „degančiu akmeniu“, nes jį galima deginti, naudoti kaip kvapnius smilkalus. Gintarą galima ir girdėti – vienaip skamba akmuo, kitaip – gintaras“, – pasakoja J.Dzimidienė.
Dar vienas svarbus šių edukacijų tikslas – mokytis atskirti tikrą gintarą nuo falsifikatų ar dirbinių iš plastmasės, atliekamas specialus bandymas į pagalbą pasitelkus druską ir vandenį. Pasak gidės, paprastai tai sukelia daug emocijų, o rezultatai neretai būna nenuspėjami.
Atgyja senieji baltiški ženklai ir amuletai
Palangos gintaro muziejus ne tik supažindina su gintaru, bet ir rengia kūrybinius užsiėmimus. Viena jų – „Baltų ženklų simboliai ir vaizdiniai“, sukurtas remiantis mokslininkų įžvalgomis. „Susipažįstame su Gintaro muziejuje eksponuojamais kuršių genties artefaktais, archajiniais ženklais, ornamentika.
Moksleiviai žiūri pažintinį–edukacinį filmą „Baltų pasaulėvaizdžio ženklai“, sukurtą multimedijos menininko Augustino Našlėno, taip pat susipažįsta su to paties autoriaus atvirukais „Baltiški sigilai“.
Jaunąją kartą intriguoja galimybė susikurti savus ženklus naudodami edukatorių paruoštas priemones – magnetines lentele. Sukurtas kompozicijas su tam skirtais rašikliais galima perpiešti ant tekstilės arba ant odos, pasidaryti laikiną tatuiruotę.
Panašios tematikos ir kita šiuolaikines technologijas pasitelkianti edukacija – „Gintaro amuletų simboliai interaktyviai“, kurios tikslas prikelti naujam gyvenimui unikalius akmens amžiaus gintaro skridinius–amuletus, menančius pačius seniausius mūsų krašto laikus. Edukacijos metu dalyviai susipažįsta su amuletų dekoru, kurio simbolius ir šiais laikais galime atpažinti. Palangiškė grafikos dizainerė Gražina Eimanavičiūtė, įkvėpta senųjų akmens amžiaus amuletų, sukūrė šiuolaikinius daugiasluoksnius, dinamiškus, netgi šviečiančius amuletus. „Kūrybinių užsiėmimų metu moksleiviai gali susikurti savo amuletus. Galima fantazuoti, bet dažniausiai moksleiviai renkasi raštą pagal kiekvienam asmeniškai tam tikros programėlės sugeneruotą individualų ornamentą“, – pasakoja J.Dzimidienė.
Užsiėmimai po atviru dangumi
Gintaro muziejus vasaros metu ir geru oru rengia ir už muziejaus ribų nuvedančius užsiėmimus, kaip „gatvės protmūšiu“ pramintas maršrutas „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai Palangoje“. Pasak J. Dzimidienės, tai yra orientacinis žaidimas po miestą su specialiai parengtomis užduotimis ir žemėlapiu, pritaikomas įvairaus amžiaus dalyvių grupėms, moksleiviams, šeimoms, kurios nori prasmingai praleisti laiką.
Taip pat, anot gidės, lankytojai itin pamėgto pažintinį pasivaikščiojimą „Palangos Birutės parko paslaptys“. Užsiėmimas vykta atvirame ore, parke, nusidriekusiame palei jūrą ir supančiame Gintaro muziejų. „Tai galimybė sužinoti įdomių naujų faktų apie prancūzų peizažisto sukurtą parką bei smagiai praleisti laiką“, – sako J. Dzimidienė.
Kviečia žaisti – ne tik pramogauti, bet ir pažinti
Palangos vasaros skaitykloje pasitinka administratorė Vanda Kliučininkienė ir pasakoja, kad labai populiarūs stalo žaidimai: „Praleisti laisvalaikį ateina daug poilsiautojų, šeimos su vaikais. Dažniausiai užsisako žaidimą „Proto mūšis“, gali dalyvauti įvairaus amžiaus vaikai, mažesniesiems padeda tėveliai“. Lietuvių kūrėjų stalo žaidimus skaityklai dovanojo leidykla „Terra Publica“.
Populiarūs ne tik „protmūšiai“, lankytojai žaidžia ir kitus žaidimus. Vaikai žaidžia „Metų laikus“, kuriame besikeičiančius sezonus stebi keturi burtininkai, siekiantys tapti metų laikų valdovais, tačiau nuo šios svajonės jaunuosius burtininkus skiria pats sunkiausias išbandymas – Orų kova. Pirmasis burtininkas, teisingai edukaciniame žaidime vaikams atsakęs į klausimus apie metų laikus, įrodys, kad jis jau perprato kintančius sezonus ir gali juos valdyti.
Kitas smagus pažintinis žaidimas „Fotomedžioklė“ susipažindina su Lietuvos gyvūnija iš arti, per fotoaparato objektyvą, mokina stebėti gamtą ir skatina tapti fotomedžioklės profesionalais.
Šmaikštus stalo žaidimas „Apjok Lietuvą“ – ne tik pramoga ir pačių keisčiausių vietovardžių almanachas, bet ir proga prisiminti šachmatų žaidimą. Balnokite žirgelį ir kaip Lietuvos didysis kunigaikštis apjokite savo valdas. Ar žinojote, kad Lietuvoje yra ne tik Velnio duobė, bet ir Pragarėlė, Bedugnė, Rojus? Turime savąją Ameriką, Sacharą ir Madagaskarą. Lietuvoje tyliai snaudžia Bosai, Kyšiai, Šulai. Savo šalyje turime net ne vieną, o du Paryžius. Visa tai atrasite neperšokę dabartinės Lietuvos sienų.
Laikas dar kartą pamiklinti smegenis – moksleiviams skirti žaidimai, sukurti pagal populiarią TV laidą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, taip pat kortelių žaidimas „IQ ringas“.
Magija su senąja fotografija ir įdomios kurorto istorijos
Užsukime į Palangos Kurorto muziejų, kuriame taip pat vyksta įdomios edukacijos vaikams. Palangos Kurorto muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Audronė Levickytė–Bumbulienė pristato dvi edukacijas. Pirmoji „Cianotipija“ – tai intriguojantis ir įtraukiantis fotografinis procesas, išrastas 1842 m. Tai mėlynos fotografijos, dabar naudojamos labai retai, todėl įdomu išbandyti. Ši technika yra labai paprasta, bet procesas kupinas kūrybiškos improvizacijos. Su cianotipija galima žaisti, eksperimentuoti ir savo darbus paversti asmeniniais šedevrais nebūnant nei geru fotografu, nei geru dailininku. Teks kiek padirbėti: tepti, spausti, plauti, džiovinti. Rezultatas – popieriaus lape išryškėjęs puikus paveikslas. Tikra magija su žiupsneliu chemijos ir fizikos.
Antroji edukacija „Palanga legendose ir padavimuose“ primena, kad kurortas ne visada buvo poilsio ir pramogų miestas, čia kažkada vyko daug magiškų ir stebuklingų dalykų. Ar prisimenate, kas nutiko senais laikais, kai jūrų deivė Jūratė išniro iš gelmių ir pamilo paprastą žmogų, žveją Kastytį. O koks žalčių karaliaus Žilvino likimas? Ar žinote, kas nutiko Palangoje kunigaikščiui Kęstučiui? O kur teka Ašarėlės upelis Palangoje? Taip pat laukia smagi praktinė užduotis – dėlionių dėliojimas. Teks sudėlioti visas istorijas, kurias išgirsite.
Žaidimai su lazda ir birbynės iš tuščiavidurių augalų
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje edukacijos vyko visą vasarą, paskutinis renginys planuojamas rugpjūčio 25 dieną – edukacija „Tradiciniai liaudies žaidimai“. Vaikai savo vikrumą išbandys individualiose ir komandinėse žaidimų rungtyse, o jos vyks naudojant ne tik specialias priemones žaidimams žaisti, bet ir įvairius senovinius buities daiktus. Pasak užsiėmimų organizatoriaus, etninės kultūros puoselėtojas J. Kavaliausko, tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių, pagrindinis įrankis buvo lazda.
Edukacijos metu vaikai išgirs, kaip skamba tradiciniai liaudies instrumentai – skudutis ir birbynė, kurie buvo gaminami iš tuščiavidurių augalų. Tokius instrumentus gamindavo piemenys, juos galės pasidaryti ir edukacijoje dalyvaujantys vaikai ir visi kartu atlikti smagias lietuvių liaudies melodijas.
