Patirties su startuoliais pradžia – Kanadoje
Kanados lietuvė Rita Sakus į Lietuvą gyventi ir dirbti sugrįžo apie 2002-uosius metus. Investavimo pasaulis jai buvo puikiai pažįstamas dirbant Bostone (JAV), tuo tarpu Lietuvoje apie tada buvo galima nebent pasvajoti.
„Bostone dirbau telekomunikacijų srityje, didžiulėse pasaulinėse korporacijose, kurios investavo į startuolius. Mes investuodavome į startuolius Izraelyje, Europoje, Amerikoje, Kanadoje. Tai buvo labai gera patirtis, man nereikėjo skirti savo pinigų, nes dirbau korporacijos fonde.
Manau, kad tai ir buvo pradžia: pamaniau, kad vieną gražią dieną, kai turėsiu susikaupusio kapitalo, aš gal irgi norėsiu investuoti į startuolius“, – pasakojo R.Sakus.
Apie 2013–2014 metus pirmieji verslo angelai atsirado ir Lietuvoje, o R.Sakus prisidėjo kuriant Lietuvos verslo angelų asociaciją (LitBAN).
„Nuostabu ir nerealu matyti, kaip viskas auga nuo pagrindų. Man tai yra galimybė prisidėti prie proceso, kurti geresnę viziją Lietuvai. Mus jau kviečia užsienio organizacijos, kad pristatytume Lietuvą, kaip mums sekasi. Tai svarbu“, – kalbėjo pašnekovė.
Lyčių balansas svarbus
Rita sako, kad moterų investuotojų kol kas nėra tiek, kiek vyrų. Kodėl taip yra, vieno atsakymo, matyt, nebus. Tačiau tiek kalbant apie Lietuvą, tiek apie pasaulį – lyčių balansas yra svarbus.
„Neseniai teko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje – iš trijų Baltijos šalių atstovų buvau vienintelė moteris.
Labai svarbu, kad moterys nebijotų ateiti į šią sritį. Skaičiau tokį straipsnį, kuriame buvo rašoma apie tai, kad moterys kai kuriose srityse neturi tiek pasitikėjimo, kiek jo turi vyrai. Ypač kalbant apie darbą. Jei vyras galvoja, kad apie 70 procentų galės atlikti darbą, jis eina į darbo pokalbį, o moteris, kad į tokį darbo pokalbį eitų, tuo turi būti įsitikinusi 110 procentų.
Bet aš manau, kad savo laiku viskas susilygins. Lietuvos verslo angelų asociacija yra puiki vieta, kur moterys gali ateiti, užduoti klausimus. Nė vienas klausimas nėra kvailas, kartais tik atsakymai gali būti kvaili“, – kalbėjo R.Sakus.
Svarbu suprasti: pinigus gali prarasti
Tiesa, investicija į startuolius yra specifinė. Visų pirma, tai – didelės rizikos investicija.
„Kuo įvairesnė investuotojų grupė sprendžia ar žiūri į problemą – tuo geresni rezultatai būna. Statistika pasaulyje yra tokia: devyni iš dešimties startuolių neišgyvena.
Verslo angelas nėra labdaros grupė, sėkmės atveju jie tikisi grąžos. Verslo angelai yra svarbi ekosistemos dalis. Norėdami ugdyti inovacinę ekosistemą, ateina gabūs žmonės, kurie mato pasaulį truputį kitaip.
Jie supranta, kaip galima iškelti problemas, tačiau tų problemų sprendimas kainuoja. Startuolis nenueis į banką ir nepasakys, kad turi idėją ir komandą, todėl jam reikia 500 tūkstančių eurų ir tada jis bandys tai įgyvendinti. Bankas neduos tokios paskolos.
Startuolis nenueis į banką ir nepasakys, kad turi idėją ir komandą, todėl jam reikia 500 tūkstančių eurų.
Tačiau yra grupė žmonių, kurie gali ir nori dalyvauti tokioje investicinėje vaistinėje, kuri yra viena rizikingiausių. Tokie žmonės ir yra verslo angelai – jie į įmones investuoja aukščiausios rizikos stadijoje. Jie suteikia sparnus ir žiūri, ar startuolis pakils, ar išskris“, – sakė R.Sakus.
Prieš investuodami į startuolį angelai nemažai tariasi, ir paprastai tai būna ne vieno, o kelių žmonių investicijos. Verslo angelus domina daugybė klausimų, kurių esmė – startuolio vizija, augimas, esamos nuolatinės pajamos.
„Kai angelai vertina įmonę, sprendžia, ar investuoti, labai svarbu suprasti viziją. Ar įmonė tikisi, pavyzdžiui, kad juos nupirks didžiulė bendrovė, tokia kaip „Amazon“ ar „Google“? Ar galvoja, kad taps viena iš didžiausių pasaulio įmonių? Reikia tą viziją suprasti.
Tačiau investuojant į startuolius svarbu suprasti ir tai, kad per pirmąsias investicijas pinigus prarasi, ir prarasi skaudžiai. Toks investavimas – tikrai ne pyragai, nes per naktį naujojo „Amazon“ neatrasi ir apie tai nereikia net svajoti.
Investuoti į akcijas yra daug paprasčiau, nes yra įmonės, kurios jau išsivysčiusios. O čia mes kalbame apie pradedančias įmones. Daug kas galvoja, kad šios įmonės yra studentų ar labai jaunų žmonių. Ne, tai mitas. Startuolių įkūrėjų amžiaus vidurkis – maždaug nuo 40 metų.
Jiems nutinka visko: neranda tolimesnio finansavimo, praranda pinigus, užsidaro, idėja nepasitvirtina. Tada užsidaro ir eina namo. Yra milijonai dalykų, kurie gali nutikti. Atrodo, kad aš domiuosi startuoliais jau apie 20 metų, tačiau vis išlenda naujų dalykų, apie kuriuos nebuvau pagalvojusi“, – kalbėjo investuotoja.
„Tu žiūri į pasaulį kitaip“
Pasak R.Sakus, net ir žinant, kad daug startuolių idėjų žlunga, šios investicijos yra svarbios ir būtina, kad verslo angelų būtų. Ne tik dėl to, kad viena idėja iš tiesų gali pasirodyti aukso vertės, tačiau ir dėl inovacijų, naujų idėjų, dėl tų pačių nesėkmių, kurios startuolius priartina prie sėkmės.
„Gali investuoti mažas sumas, gali eiti į verslo mokyklas, angelų mokyklas, investicijas pradedant kad ir nuo dviejų tūkstančių eurų.
Taip mažiau rizikuoji. Bet tai ne tik rizika, bet ir smagu, nes susipažįsti su naujomis technologijomis, naujomis galimybėmis. Žiūri į pasaulį kitaip.
Imkim mediciną. Ne paslaptis, kad moterų ligos moksliškai yra mažiau ištirtos arba suprastos nei vyrų. Todėl yra startuolių, kurie dirba būtent šioje srityje. Tai naujos galimybės medicinoje, svarbūs dalykai, kurie atsiranda iš startuolių idėjų. „FemTech“ šiuo metu labai svarbi sritis ir, manau, čia matysime daug inovacijų.
Kalbant apie inovacijas Lietuvoje, labai daug jų išsivysto būtent iš startuolių, nors atrodytų, kad jos ateina iš didelių įmonių. Ne. Didelėse įmonėse problema yra biurokratija. Tu, būdamas mokslininkas ir dirbdamas didelėje įmonėje, nenueisi į darbą ir nepradėsi kurti kažką savo. Yra gairės, pagal kurias turi dirbti. O startuoliui kitaip. Jei jis mato, kad reikia vairą pasukti į kitą pusę, pakeisti kryptį – jis tai ir daro. Startuolių ieško ir didelės įmonės, nes jie vertingi kalbant apie inovacijas“, – sakė R.Sakus.
Nesėkmės istorija priartina prie sėkmės
Pasaulis niekada nebus iki galo atrastas ir, kalbant apie inovacijas, jis neturi stogo, o Lietuvoje gyvena ir kuria daugybė gabių žmonių – verslininkų, mokslininkų.
„Kiekviena nesėkmės istorija priartina prie sėkmės. Tie startuoliai, kurie žlunga, gauna didžiulį bagažą praktinės patirties, žinių, ko nedaryti kitą kartą“, – sakė R.Sakus.
Nors, pasak pašnekovės, kalbant apie investicijas yra svarbūs įmonių skaičiai, tačiau greta praktinio vertinimo yra ir jausmas: tavo paties tikėjimas, kad ši įmonė verta dėmesio ir gali savo tikslus įgyvendinti.
Čia svarbi dar viena taisyklė: investuotojas startuoliui negali skirti paskutinių savo santaupų.
„Aš taip pat žiūriu į startuolius, kur komandoje ne visi vyrai, o yra ir moterų. Nes mūsų pasaulis yra margas.
Čia svarbi dar viena taisyklė: investuotojas startuoliui negali skirti paskutinių savo santaupų.
Būna, kad puola tau po kojomis ir sako, kad viskas veiks, tik duokit pinigų, tačiau po metų ar dviejų ateina su nepatogiu atsiprašymu.
Kai investuoji į akcijas, tu nematai žmonių ir niekas tavęs neatsiprašo, o čia yra žmonės, tiesioginis ryšys tarp investuotojo ir startuolio. Tokios situacijos būna nesmagios nė vienai iš pusių. Tačiau investuoti į tokius rizikingus projektus visgi yra labai svarbu ir tegul tos pamokos būna ne tik džiaugsmingos, bet ir skausmingos. Tam, kad augtum, bręstum, patirtum ir suprastum“, – kalbėjo R.Sakus.
Norėjo prisidėti prie prekių ženklo augimo
Investuotoja Ieva Zubavičiūtė jau apie dešimtmetį gyvena Londone. Ji yra investavusi ne tik į Lietuvos, tačiau ir į startuolius Didžiojoje Britanijoje, Australijoje.
„Mano istorija, kaip investuotojos, prasidėjo visai neseniai. Gana natūraliai iš tos pusės, kokioje srityje aš investuoju. Jau ilgą laiką dirbu su mados startuoliais kaip konsultantė. Pradėjau labiau koncentruotis į tvarios mados startuolius, kurie šioje industrijoje sprendžia problemas“, – sakė I.Zubavičiūtė.
Dirbdama su vienu lietuvišku prekių ženklu atsirado minčių apie augimo galimybes, ir Ieva pasiūlė pagalvoti apie investavimo galimybes. Taip ji tapo investuotoja, nors, sako pati, seniau tokių minčių ir tikslų neturėjo: „Tą kartą norėjau prisidėti prie prekių ženklo augimo. Dabar jau esu padariusi gal kokias penkias investicijas.“
Visos jos investicijos susijusios su tvaria mada: platformos, aplikacijos, verslai, sprendžiantys aktualias mados industrijos problemas, tokias kaip daiktų perteklius, gamybos grandinė ir panašiai.
„Mano tokia investicijų kryptis – investuoti į startuolius ar prekių ženklus, kurie yra atsakingi verslai“, – sakė pašnekovė.
Lyčių nelygybė – neišsemiamas klausimas
Ieva sako, kad moterų investuotojų išties yra gerokai mažiau nei vyrų. Mažiau jų ir tarp pačių startuolių.
„Man labai svarbu investuoti į startuolius, kurių bent vienas iš įkūrėjų yra moteris. Lyčių pusiausvyra taip pat yra viena iš mano investavimo strategijų“, – sakė I.Zubavičiūtė.
Kodėl moterys rečiau domisi šia sritimi? Ievos nuomone, yra ir iš senų laikų likusi nuostata, kad tai – ne moteriška sritis, kad, norint investuoti, reikia būti iš finansų srities.
Tačiau taip susidėlioja ir lyčių nelygybės grandinė, kuri, sako pašnekovė, yra neišsemiamas klausimas: „Kadangi yra daug investuotojų vyrų, vyrai dažniau investuoja į vyrus. Yra tokia nerašyta taisyklė. Taip ir nutinka, kad moterų, investuojančių į startuolius, yra apie du procentai“, – sakė I.Zubavičiūtė.
Žavi galimybė prisidėti prie aktualias problemas sprendžiančių verslų
Kokios yra investavimo sumos? „Verslo angelų investavimas, ypač Lietuvoje, gali prasidėti nuo 5–10 tūkstančių eurų. Tai nėra šimtai tūkstančių. Kai kalbama apie investicinius fondus – ten yra kitos sumos. Bet Lietuvoje vadinamasis pirmasis raundas dažnai būna, kai visa suma yra keli šimtai tūkstančių. Į bendrą sumą investuoja ne vienas ir ne du angelai“, – aiškino investuotoja.
Bet to, čia svarbi ir geografija. Tarkime, JAV investuojama 50 tūkstančių, o štai Lietuvoje būtų adekvatu 5 tūkstančiai: „Nes ten kitokios sumos figūruoja.“
Kalbėdama apie tai, kas ją pačią žavi šioje veikloje, kas įdomu ir kodėl tą daro, I.Zubavičiūtė įvardijo ne vieną priežastį.
„Tikslas yra ir grąža, nes kitaip tai būtų ne investicija, o filantropija. Norėčiau jau būti pasiekusi tą lygį, bet dar tikrai nesu. Grąža yra visų investuotojų galutinis tikslas, bet kaip prie jos prieinama, yra asmeninis pasirikimas.
Mane žavi, motyvuoja tai, kad galiu prisidėti prie aktualias problemas sprendžiančių verslų ir startuolių įkūrėjų, galimybė padėti augti. Ypač Lietuvoje yra nelengva pritraukti investicijų tokio tipo mados srityje dirbantiems verslams“, – sakė pašnekovė.
Žinoma, negali visko kontroliuoti, bet stengiuosi žiūrėti strategiškai.
Tuo tarpu paklausta, ar negaila būtų prarasti investuotus pinigus, Ieva taip pat turi savo požiūrį: „Taip, yra rizika. Bet kaip pažiūrėsi. Aš investuoju į tuos, prie kurių galiu labai aktyviai prisidėti. Tad daug priklauso ir nuo manęs.
Žinoma, negali visko kontroliuoti, bet stengiuosi žiūrėti strategiškai. Ir jei matau, kad mano komanda gali kažką pasiekti, visiškai prarasti investicijas yra maža tikimybė.
Bet jei toje kelionėje – nesvarbu, koks rezultatas – yra pasiekiama kažkas naudingo ir gero visuomenei, planetai, ateičiai, tai tada neturėtų būti gaila.“
Tai – gana nauja sritis ir mokosi visi
Lina Astrauskė į verslo angelų bendruomenę įsijungė neseniai, maždaug prieš trejus metus. Moteris yra investavusi į kelis startuolius, dirbančius IT, dirbtinio intelekto srityse. L.Astrauskė versle nėra naujokė, ji – ir verslo mentorė, dalyvauja Kauno prekybos ir pramonės amatų rūmų veikloje.
„Investavimu domėjausi jau anksčiau, bet buvau susidūrusi tik su mažos rizikos investicijomis, o inovacijos žavėjo seniai. Todėl, kai mane pakvietė prisijungti prie Lietuvos verslo angelų asociacijos, šiek tiek padvejojusi prisijungiau, juo labiau, kad moterų investuotojų nebuvo daug“, – sakė L.Astrauskė.
Mano prioritetas investuojant yra ne veiklos sritys, bet kaip dirba komanda, kokia jos vizija ir motyvacija.
Kodėl investavimas sudomina mažiau moterų? „Manau, kad galbūt moterys mažiau pasitiki savimi, bet juk tai – gana nauja sritis ir mokosi visi. Jau pats žodis inovacijos reiškia tobulesnis, atnaujintas, todėl, natūralu, kad gilinantis kyla daug įvairių klausimų, nesvarbu – moteris tu, ar vyras. Be to, yra ir stereotipinis požiūris, pavyzdžiui, kad moterys investuoja į grožio industriją. Tačiau toks požiūris palengva keičiasi.
Planuodami investiciją mes daug kalbame, diskutuojame, keliame įvairius klausimus, todėl turėdami įvairias skirtingas kompetencijas – galime į startuolį pažvelgti platesniu kampu. Balansas tarp vyrų ir moterų investavime yra svarbus.“
Pašnekovė sako, kad investavimo nauda yra abipusė. Naujai atėjęs investuotojas įgauna ne tik žinių, tačiau prisideda prie inovacijų ekosistemos plėtros.
„Investuotojų bendruomenėje žinių įgijau ir aš pati, ir kaskart sužinau kažką naujo, bendruomenė labai įvairi ir įdomi. Įdomu yra pažinti pačius startuolius – pasižiūrėti tiek į verslo pusę, kaip vertinamas intelektinis kapitalas. Jei tradicinė įmonė labiau matuojama per buhalterinę vertę, tai startuoliui svarbus intelektinis kapitalas.“, – kalbėjo L.Astrauskė.
Prisijungusi prie verslo angelų bendruomenės L.Astrauskė galvojo, kad investuos į tas sritis, kurias geriausiai išmano pati, tačiau vėliau ši nuostata pasikeitė.
„Kai susipažįsti su startuoliais, suvoki, kiek yra naujų dalykų, kurie atrodo tokie tolimi, pamatai, kiek daug žmonės sukuria. Mano prioritetas investuojant yra ne veiklos sritys, bet kaip dirba komanda, kokia jos vizija ir motyvacija.
Tu gali turėti idėją, vertą galbūt milijono. Bet ar užteks motyvacijos, ryžto? Investuojat man svarbus ir kitas dalykas: ar pats startuolio kūrėjas tiesiogiai dalyvauja jo valdyme“, – sakė L.Astrauskė.
Norint investuoti į startuolius, reikia žinių
Sumos, kurias startuoliui skiria investuotojai, yra labai skirtingos – nuo kelių tūkstančių iki šimto tūkstančių eurų. Tokių investicijų grąža sėkmės atveju, sako L.Astrauskė, ateis po 5–7 metų.
„Manęs kartais pažįstami klausia, gal galėčiau kokį startuolį pasiūlyti. Bet į startuolius investuoti reikia šiek tiek žinių. Nėra taip, kad įdėsi 5 tūkstančius eurų, kurie tau atneš milijoną. Startuolio sėkmė pasiteisina tik dešimčia procentų.
Norėdamas investuoti į startuolį, prieš tai turėtum investuoti į mažiau rizikingus fondus, galbūt įsigyti nekilnojamojo turto. Gali būti, kad startuolis taps vienaragiu, bet gali būti, kad prarasi pinigus. Žmonės turi begalę idėjų. Vieni nuleidžia rankas, jei nepasiteisina, kiti – ne“, – sakė L.Astrauskė.
