Gyvenimas Havajuose kitoks nei paveikslėliuose
Prieš 8 metus laimėjusi žalią kortą, Sandra su vyru išvyko gyventi į Ameriką. Iš pradžių jie apsistojo Oregono valstijoje, tačiau jau netrukus Kristijonas gavo darbo pasiūlymą Havajuose. Nusprendusi priimti iššūkį, pora ten gyvena iki šiol.
„Įsikėlėme gyventi į Havajų salą, apie kurią beveik nieko nežinojome. Lėktuvui leidžiantis, matėme vien lavos laukus – galvojome, kurgi tos palmės, – šypsosi S.Čėsnienė. – Sala labai skiriasi nuo kitų.“
Iš pradžių Sandra su Kristijonu Havajus įsivaizdavo kaip iš paveikslėlio: su kriokliais, paplūdimiais, gražiomis vakarienėmis ir gyvenimu ant jūros kranto. Visgi, kaip pati sako, realybė ten – kiek kitokia.
„Mūsų sala yra truputį atšiauresnė, turi be proto gražią gamtą, – pasakoja S.Čėsnienė. – Havajai mus pasitiko su buitiniais rūpesčiais – iš karto reikėjo įsigyti automobilį, nes viešasis transportas čia prastai išvystytas – negali nuvažiuoti iš taško A į B.
Tuo metu ką nors išsinuomoti buvo itin brangu: pavyzdžiui, už nakvynę viename kambariuke reikėdavo mokėti 700 dolerių. Teko mažiau džiaugtis ir labiau galvoti, kaip išgyventi. Dabar jau viskas pasikeitę, bet užtrukome 3–4 metus, kol įsitvirtinome.“
Už nakvynę viename kambariuke reikėdavo mokėti 700 dolerių.
Anot Sandros, prisitaikyti prie naujo gyvenimo nebuvo lengva. Kaip vieną didžiausių pokyčių ji išskiria veiklos trūkumą – atvykusi iš Vilniaus, pora buvo pripratusi prie renginių pasiūlos, o Havajuose to nelabai yra.
„Pirmais metais bandėme eiti į visus renginius. Pavyzdžiui, atrodė, kad ukulėlių festivalyje bus tikrai smagu, o atvažiavęs pamatai, jog ant savo atsineštų kėdučių sėdi senyvo amžiaus žmonės, kurie klausosi muzikos. Buvo daug paieškų, kol galiausiai supratome, kad Havajai yra atostogų šalis ir visi renginiai čia pritaikyti turistams, todėl laisvalaikį reikės leisti kitaip.
Be to, susidūrus su nauja kultūra, pirmiausia pradedi ieškoti lietuvių, su kuriais galėtum bendrauti, turėtum panašių interesų. Mūsų prisitaikymas, manau, vyksta iki šiol, – sako S.Čėsnienė. – Mėgstu juokauti, kad, kai atvykstu atostogų į Lietuvą, galvoju, jog liksime čia visam. Grįžusi į Havajus, dar mėnesį planuoju, kaip kraustysimės atgal, o paskui vėl susitaikau. Iki kitos vasaros.“
Palyginusi gyvenimą Havajuose su Lietuva, Sandra pastebi, kad yra kur kas mažiau lėkimo ir rūpesčių. Moteris prisimena, jog gimtinėje visada būdavo tarsi įsisukusi į ratą, nuolatos kur nors važiuodavo, skubėdavo.
„Kad žmonės įsivaizduotų, sakau, jog gyvename kaip Nidoje ne sezono metu. Yra daug ramaus laiko, kai susiplanuoji savo dieną, pusryčiauji. Havajuose saulė leidžiasi 18.30 val., iš karto sutemsta, tada vakarieniauji ir anksti eini miegoti“, – pasakoja S.Čėsnienė.
Nors prie Sandros ir Kristijono namo auga keturios palmės, jų gyvenimas atrodo kitaip, nei esame įpratę matyti nuotraukose. Kaip sako moteris, vaizdas ten labiau primena Ameriką, nes yra daug namų, kotedžų.
„Gyvenimą ant jūros kranto sau gali leisti tik labai turtingi žmonės arba atvykę atostogauti turistai. Tiesa, yra tokių namelių, kurie priklauso tik havajiečiams“, – teigia S.Čėsnienė.
Vestuvės Havajuose lietuviams nebėra prabanga
Dar prieš išsikeldami gyventi į Havajus, Sandra su Kristijonu užsiėmė vestuvių fotografavimu, todėl atvykę į naują vietą, savo pomėgio nemetė. Dabar pora ne tik įamžina jaunuosius, bet ir padeda jiems suplanuoti vestuves.
„Iš pradžių į Lietuvą grįždavome padirbėti vasaromis, bet jau apie 5 metus parvažiuojame tik atostogų, – sako S.Čėsnienė. – Pradėjome organizuoti vestuves užsieniečiams, o tuomet nusprendėme pakalbinti ir lietuvius, kad atvažiuotų čia. Tik viską sugalvojome prieš karantino pradžią, todėl nelabai kas galėjo atskristi. Šiuo metu pamažu atvyksta ir poros iš Lietuvos.“
Jeigu Sandra vestuves planuoja amerikiečiams, anot jos, viskas būna labai aišku ir paprasta: dažniausiai poros nesirenka vedėjo, ceremonija vyksta paplūdimyje, tuomet einama išgerti kokteilių, prieš saulėlydį nusifotografuojama, o galiausiai valgoma vakarienė, šokama.
