„Šuns mitybos istorija labai įdomi ir dalinai paradoksali. Šaltiniai liudija apie gyvūnų mitybą XIV ir netgi IV mūsų eros amžiuje. Juose rašoma, kad šuo turi valgyti mėsą ir iš esmės viską, ką valgo jo šeimininkas. Tad kai šeimininkai buvo medžiotojai, augintinis valgė tik mėsą. Žmonėms ėmus gyventi sėsliau, jie, o kartu ir keturkojai, ėmė vartoti daugiau augalinių produktų, bet suvartojamas angliavandenių kiekis jokiu būdu neprilygo dabartiniam“, – veterinaras Martynas Jermolajevas pasakojo naujausioje projekto „Nuo letenos iki uodegos“ tinklalaidėje.
Joje specialistas neslėpė dar veterinarinės medicinos studijų universitete metu pradėjęs papildomai domėtis skirtingais augintinių mitybos būdais ir metodikomis.
„Kol mokiausi, pritaikyti ir eksperimentuoti su tuo, kuo domėjausi, negalėjau. Po studijų įsidarbinau, rėmiausi pagrindiniais moksliniais metodais, bet laikui einant pastebėjau, kad ligotų gyvūnų šeimininkų lūkesčius išpildyti pavyksta ne visada. Nebūtinai dėl veterinarų kaltės: tiesiog toli gražu ne visas gerai su baziniu dalyku keturkojo gyvenime – jo mityba“, – veterinaras atskleidė pokalbio moderatorei, RAW maisto augintiniams prekės ženklo „ZENOO“ įkūrėjai Agotai Jakutytei.
Pirmąjį šunų ėdalą pagamino elektrikas
Tinklalaidės metu į gyvūnų raidos ir mitybos istoriją M.Jermolajevas atsigręžia ne kartą. Specialisto teigimu, esminis pokytis keturkojus, o drauge – ir jų šeimininkus – supurtė XIX a., kuomet amerikiečiui elektrikui Jamesui Spratui, tuo metu gyvenusiam Anglijoje, kilo mintis sukurti kompleksiško maisto šunims formulę:
„Jis stebėjo jūreivius, ilgose kelionėse valgiusius krekerius, pagamintus iš miltų, druskos ir vandens. Toks maistas galėjo ilgą laiką išbūti pakankamai šviežias ir, esant poreikiui, suteikti sotumo jausmą. Metė amerikietis elektriko darbą ir sugalvojo sukurti maistą šunims. Anglijoje po industrinės revoliucijos pradėjo burtis pasiturinti vidurinė klasė, leidusi sau auginti šunis malonumui, ne medžioklei ir darbui, kaip protėvių laikais.
Anglijoje po industrinės revoliucijos pradėjo burtis pasiturinti vidurinė klasė, leidusi sau auginti šunis malonumui, ne medžioklei ir darbui, kaip protėvių laikais.
Įžvelgė Jamesas potencialą, suprato, kad tie aukštesnės klasės žmonės ne visada turi laiko terliotis su mėsomis, ir pagamino pirmąjį šlapią maistą, sudarytą iš maltų kviečių, burokėlio, kopūsto ir laukinės jautienos, arba kaip pats šio maisto autorius teigė – želinės bizono dalies.“
Sausas maistas palengvina šeimininko, apsunkina – keturkojo gyvenimą
Šie gaminiai keturkojams per pasaulį ėmė ristis kaip ugnis. Nors pradžioje buvo ganėtinai brangūs, pasiturintieji propagavo tokio maisto šunims pirkimą. Tiesa, visuomenės sąmoningėjimas praėjusiame amžiuje lėmė tai, kad besikuriantys judėjimai sustabdė šio produkto pramoninę gamybą, kurios poreikiui patenkinti per metus išskerdžiami būdavo kone 50 tūkst. gyvūnų.
Tai lėmė skirtingo sauso maisto, kuriam praktiškai nebereikėjo galvijų mėsos, gamybos technologijų vystymąsi, o tokia produkcija iki šiol keturkojų dubenėlius užpildo didžioji visuomenės dalis.
„Su sausu gyvūnų maistu situacija panaši, kaip ir su jūreivių krekeriais: ilgai negenda, sotumą suteikia, bet jokiu būdu nereiškia, kad pretenduoja į pilnavertę mitybą. Dažnai gamintojų deklaruojami naudingų maistinių medžiagų kiekiai tikrovės neatitinka.
Pirmas dalykas – klausimas, kiek jų išlieka po terminių apdorojimų grandinės procesų. Antra – kiekvienam organizmui reikia individualaus maistinių medžiagų kiekio. Per didelis jų kiekis – tokia pati blogybė, kaip ir nepakankamas“, – teigia veterinaras.
Specialistui antrina tik ką sukaktį minėjusio prekės ženklo „ZENOO“ įkūrėja A.Jakutytė: „Sausas gyvūnų maistas gaminamas aukštoje temperatūroje, slėgyje. Tokio produkto maistinė vertė stipriai nukritusi. Proceso pabaigoje tam tikrais sintetiniais papildais stengiamasi pakelti rodmenis iki tam tikros minimalios ribos, bet toli gražu ne tiek, kad mityba būtų pilnavertė ir sveika. Pagrindinis augintinių sveikatos rodiklių kritimas, diabetas, netgi onkologinės gyvūnų ligos suatyvėjo kartu su masinės sauso maisto gamybos aukso amžiumi.“
Žmogaus ir keturkojo organizmų analogija
Augintinių mitybos ir tiesiogiai su ja susijusiais gerėjančios arba šlijančios sveikatos niuansais besidomėdamas M.Jermolajevas jau prieš kelerius metus atrado natūralios, prigimtinės mitybos naudą.
„Netyčia atradęs RAW mitybą, nutariau pabandyti. Pradžioje žvelgiau atsargiai, rinkau informaciją, pradėjau eksperimentuoti. Vienas pacientas atėjo pas mane su stipriu diabetu, tad pamažu perėjome prie žalios mitybos. Neilgai trukus gliukozės kiekis kraujyje ėmė normalizuotis. Tai lėmė, kad pradėjo mažėti insulino dozės tol, kol galiausiai pasiekėme diabeto remisiją“, – keturkojo paciento istorija dalijasi RAW mitybos specialistas M.Jermolajevas.
Projekto „Nuo letenos iki uodegos“ svečias pasakoja, kad kartu su ligos remisija pranyko ir kiti simptomai:
„Simptomai – kaip medžio šakos. Reikia gydyti ne atskirus simptomus, o ieškoti pagrindinės priežasties. Mano praktikoje pagrindinė priežastis, dėl kurios gyvūnai suserga, atmetant genetinę dalį, yra netinkama mityba. Tiksliau – pernelyg didelis netinkamų maisto medžiagų vartojimas ir būtinųjų trūkumas. Dėl to reikėtų gydyti esminę priežastį, ne jos pasekmes.“
Plėšrūnai – ir po tūkstantmečio plėšrūnai
Keturkojų pacientų šeimininkus M.Jermolajevas stengiasi supažindinti ir paskatina išbandyti RAW mitybą. Kas ji ir kuo stebuklinga?
„Iš esmės, standartiniu požiūriu RAW mityba yra žalia mėsa ir jos subproduktai, kaulai. Praktikoje – daugiau nei tai. Sakykime taip: ši mityba yra individualus supratimas apie gyvūną ir konkretus pritaikymas jam. Galima naudoti tiek pieno produktus, tiek nedidelį krakmolo kiekį, nedidelį kiekį cukraus.
Postulatas štai toks: gyvūnas gauna ir minta neapdorota mėsa. Nevirta, neperkaitinta mėsą, nebent nupilta plikytu vandeniu ar šaldyta. Tokia mityba simuliuoja plėšrūno modelio situaciją, kuri gyvavo pas mūsų augintinius nuo seniausių laikų. Tiesa, skirtumas tik tas, kad dabar mūsų keturkojai nebe tokie plėšrūs“, – eteryje juokavo M.Jermolajevas.
Sausa mityba – mirties nuosprendis?
Kaip ten bebūtų, veterinaras ir projekto „Nuo letenos iki uodegos“ sumanytoja A.Jakutytė sutaria, kad sausa mityba toli gražu nėra keturkojo mirties nuosprendis.
„Be jokios abejonės, netrūksta geros sveikatos keturkojų, šeriamų sausu pašaru, kaip ir tų, kurie šeriami RAW, tačiau gera sveikata nepasižymi. Sausu maistu šeriamo augintinio sveikata puiki nebūtinai išliks visą laiką. Kitaip tariant, šeriant augintinį sausu pašaru, didėja tikimybė susirgti įvairiais sutrikimais, kurių iš esmės galima išvengti su optimalia RAW mityba.
Tokie įprastiniai simptomai kaip sutrikusi augintinio burnos higiena ar smukęs fizinis aktyvumas ir ištvermė akių „nebado“, tačiau ar toks gyvūnas maksimaliai išnaudoja savo potencialą gyventi ne tik ilgai, bet ir kokybiškai? Tad kalbėdami apie mitybą, lygiagrečiai gvildename ir ilgaamžiškumo temą“, – eteryje diskutavo duetas.
Prekės ženklo „ZENOO“ įkūrėja A.Jakutytė kvestionuoja, ar RAW mityba taikytina bet kuriam augintiniui. 15min studijoje viešėjęs veterinarijos srities specialistas patikino, kad kontraindikacijų dėl šio tipo mitybos netaikymo nėra.
„Jeigu, maitindamasis RAW, augintinis jaučiasi prastai, tai dažniausiai būna nulemta šeimininko žinių stokos. Tarkime, vienam gyvūnui 10 proc. kaulų jo mitybos racione yra puiku, kitam – per mažai, todėl reikia padidinti. Trečiam tiek – per daug ir būtina sumažinti. Sėkmę ir gerą sveikatą iš esmės nulemia šie individualūs principai. Žmonės neteisingai skuba identifikuoti problemas patys, kaltindami mitybą, bet ne niuansus, išplaukiančius iš jos plėtojimo ir planavimo“, – pasakojo M.Jermolajevas.
15min studijoje viešėjęs jaunas vyras atviravo, kad RAW keturkojų mitybą propaguojantieji kartais tarp veterinarų ar kitų su gyvūnų auginimu susijusių žmonių akyse vis dar lieka „visuomenės apkasuose sėdintys marginalai“.
Kodėl toks požiūris nėra teisingas, ar visi gamintojai ant sauso maisto šunims pakuočių nurodo angliavandenių kiekį, nejaugi keturkojo jaučiamas nuolatinis troškulys yra normali jo organizmo reakcija ir kaip pamažu pratinti augintinį prie naujos mitybos?
Šiuos atsakymus sužinosite naujausioje projekto „Nuo letenos iki uodegos“ tinklalaidėje.
Visas šio projekto naujienas ir kaskart nagrinėjamas skirtingas su gyvūnų auginimu, mityba ir dresavimu susijusias temas sekti galite čia.
