Atsakymais į šiuos ir kitus klausimus veterinarijos gydytoja S. Čechovičienė pasidalino su 15min skaitytojais.
„Pagal techniką, šunų ir kačių kastracija yra labai panaši, tačiau kates kastruoti žmonės pasiryžta lengviau.
2019 m. Glazgo universitete apie gyvūnų kastraciją buvo apklaustas 451 Jungtinės Karalystės gyventojas. Tyrimo duomenimis, beveik visi apklausti gyventojai, auginantys kates, buvo už kastraciją, o auginančių šunis nuomonė išsiskyrė“, – sako veterinarė, patarimais besidalinti savo paskyroje Bičiuli, kaip tau padėti.
Ji priduria, kad to paties atlikto tyrimo duomenimis, apie 80 proc. šunis auginančių žmonių sutinka kastruoti šunis, o apie 10 proc. atsisako ir tam ryžtasi tada, kai priverčia medicininės priežastys. Taip pat veterinarė sako, tyrime buvo pastebėta, kad daug rečiau kastruoti savo gyvūnus šunis (patinus) sutinka vyrai.
– Papasakokite, kuo skiriasi kačių ir šunų kastracija? Kodėl procedūra gali būti naudinga?
– Kates dažniausiai kastruoja dėl to, kad jos intensyviai rujoja. Joms būdingas sezoniškas, dažnai pasikartojantis (kas 14–21 d.) taip vadinamasis morčiavimas, kuris pasireiškia tokiomis aistringomis dainomis, kad ir pats Erotas išgirdęs pabėgtų.
Tuo tarpu katinai dažniausiai kastruojami siekiant išvengti teritorijos žymėjimo šlapimu, kuris nekastruotų katinų yra gana nemalonaus, aštraus kvapo. Tiek katėms, tiek katinams ši procedūra atliekama gana anksti – 6-tą gyvenimo mėnesį.
Su šunimis situacija kitokia – reikia pagalvoti apie kastracijos galimos naudos ir žalos santykį. Prieš atliekant procedūrą, vertėtų pasitarti su savo veterinarijos gydytoju, kadangi skirtingai lyčiai ir atitinkamoms veislėms yra būdingi tam tikri ypatumai.
Pavyzdžiui, pateles rekomenduojama kastruoti iki pirmos arba antros rujos. Tokiu būdu pieno liaukos navikų išsivystymo tikimybė sumažinama iki minimalios (0,5 proc.) rizikos, o kastracija vėlesniame amžiuje įtakos navikų pasireiškimui nebedaro. Navikų tikimybė stipriai išauga nuo 7–8 gyvenimo metų ir su kiekvienais metais vis didėja.
Daugelis jų yra piktybiniai, todėl be agresyvaus chirurginio gydymo, kartu yra reikalingas ir papildomas gydymas kaip chemoterapija ar radioterapija. Dėl šios priežasties patelių, kurios nebus veisiamos, kastracija yra kone privaloma.
Taip pat pateles patariama kastruoti dėl daugybės kitų galimų lytinių ligų, kaip pavyzdžiui, kiaušidžių cistos, pūlingas gimdos uždegimas ir pan. Daugelio lytinių ligų gydymas yra operacinis, o toks metodas visada bus sudėtingesnis nei gydymas vaistais.
Patelių, kurios nebus veisiamos, kastracija yra kone privaloma.
Tokios būklės yra gana sudėtingos gydyti, reikalauja operacinio įsikišimo, be to, šiomis ligomis gyvūnai suserga vyresniame amžiuje, todėl yra dažnesnės įvairios komplikacijos, kaip inkstų funkcijos nepakankamumas, mažakraujystė, gimdos ar kiaušidės cistos plyšimas, dėl ko gali prasidėti pilvo sienos uždegimas. Laiku nepastebėta liga gali baigtis ne tik rimtomis komplikacijomis, bet ir gaišimu.
Na, ir galiausiai, kastracija, kaip išeitis, siūloma ir tada, kai rujos yra labai sudėtingos: dingsta apetitas, atsiranda vangumas arba priešingai, augintinis tampa hiperaktyvus, dažnai pabėga iš namų, o grįžta su staigmena – nauja gyvybe gimdoje.
Visgi, noriu dar kartą pabrėžti ir veislės svarbą. Priešingai nei patelėms, patinams kastracija gali būti atlikta ir vėlesniame amžiuje, išskyrus įgimtų ligų, kaip, pavyzdžiui, nenusileidusi sėklidė į kapšelį, atvejus. Dažniausiai ankstyvame amžiuje patinams kastracija atliekama siekiant sušvelninti taip vadinamą alfa patino temperamentą bei apsaugoti nuo galimų prostatos ar sėklidžių ligų išsivystymo vyresniame amžiuje.
Tačiau ši taisyklė negalioja visoms veislėms. Pavyzdžiui, moksliškai įrodyta, kad piktybinis prostatos navikas (adenokarcinoma) kastruotiems biglių veislės patinams pasireiškia dažniau nei nekastruotiems. Tokiu atveju rekomenduojama kartą per metus ištirti prostatą, o kastraciją atlikti tik atsiradus organo pokyčiams.
Ankstyvame amžiuje patinams kastracija atliekama siekiant sušvelninti alfa patino temperamentą bei apsaugoti nuo galimų prostatos ar sėklidžių ligų išsivystymo vyresniame amžiuje.
Taip pat, kalbant apie kastracijos atlikimo laiką šunims, svarbu paminėti, kad šunys, kurie sveria daugiau nei 20 kg, neturėtų būti kastruojami ankstyvame amžiuje (iki 6 mėnesių). Būtent šios svorio kategorijos anksti iškastruotiems šunims daug dažniau pasireiškia sąnarių ligos, kaip klubų ir alkūnės displazija bei kryžminio raiščio plyšimas.
– Papasakokite apie kastracijos procedūrą – kiek ilgai ji trunka, koks pooperacinis laikotarpis, kaip tai paveikia gyvūną?
– Pati kastracija, kaip procedūra, trunka palyginti trumpai. Tačiau užtrunka, kol gyvūnas įvedamas į anesteziją ir iš jos pabunda, todėl vidutiniškai viskas gali užtrukti nuo 40 min. iki 1,5–2 val. Kačių ir šunų patinų kastracija trunka gana trumpai, o patelių (šunų) ilgiau.
Katės yra gajus gyvūnas, todėl po operacijos atsigauna greitai, o ir gijimas dažniausiai būna be komplikacijų. Tačiau šiems gyvūnams po kastracijos itin dažnai pasireiškia nutukimas. Tad šeimininkui reikėtų daugiau dėmesio skirti gyvūno mitybai ir nepasiduoti gailestingų akių žvilgsniui ar koketiškam murksėjimui.
Tuo tarpu šunų patelių atsigavimas yra kiek sudėtingesnis, kadangi atliekamas palyginti nemažas pilvo sienos pjūvis ir pažeidžiami kiaušidžių raiščiai, o tai skausminga. Dažniausiai trys paros po operacijos patelėms būna skausmingiausios. Tiesa, šiuolaikinėje veterinarijoje iki tam tikro amžiaus ir nesant lytinių takų ligoms galima atlikti laparoskopinę kastraciją, kurios metu daromi keli maži pjūviai, todėl sukeliama mažiau skausmo, o ir komplikacijų tikimybė kur kas mažesnė.
Šunims, kaip ir katėms, po kastracijos gali pasireikšti nutukimas.
Šunims, kaip ir katėms, po kastracijos gali pasireikšti nutukimas. Tačiau, priešingai nei katėms, antsvoris dažniau nustatomas patinams nei patelėms. Kita retai pasitaikanti, bet galima, komplikacija po procedūros yra šlapimo nelaikymas. Ši problema būdinga patelėms. Taip nutinka dėl sumažėjusių lytinių hormonų, kurie taip pat veikia šlapimo pūslės sfinkterį. Jų nelikus, sfinkteris nebeatlieka savo funkcijos, todėl šlapimas išteka iš šlapimo pūslės. Tokiu atveju skiriami tam tikri vaistai, kurie kažkiek sušvelnina situaciją, bet norimas efektas pasiekiamas ne visada.
Žmonės dažnai baiminasi, kad augintiniai po kastracijos pasikeis, tačiau nevertėtų jaudintis. Labai svarbu išlaikyti tą pačią rutiną, užsiėmimus, aktyvumą, kuris buvo iki kastracijos.
Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad labai aktyvūs ir aršesni, į agresyvumą linkę patinai po kastracijos gali tapti ramesni, bet ne tiek, kad neatpažintumėte savo gyvūno.
– Ką patartumėte šeimininkams, kurie abejoja, ar kastruoti gyvūną?
– Pirmiausia, rekomenduočiau kreiptis į savo veterinarijos gydytoją. Kiekvienas gyvūnas, o kartu ir situacija, yra individualūs, todėl diskutuodami su specialistu aptarsite visus už ir prieš. Manau, kad pokalbis su gydytoju atneš geriausią rezultatą gyvūno sveikatos atžvilgiu nei tetų ir kaimynų patirtys ar visažinio Google atsakymai.
O kalbant apie patelių kastraciją, tai savo pacientų šeimininkams visada rekomenduoju nedvejoti, nes, kai tenka susidurti su onkologiniais susirgimais, kyla daugybė klausimų, ar galėjo kaip nors netinkama mityba, nė karto neturėta vados ir kiti veiksniai sukelti pieno liaukos navikus. Tai būtent ankstyva kastracija (iki 1–2 rujos) gali užkirsti kelią tokių klausimų atsiradimui.