Pasak „PetCity“ veterinarijos klinikos gydytojos Laimos Naugžemienės, dažniausiai į veterinarijos kliniką žmonės kreipiasi dėl atsiradusių virškinimo trakto sutrikimų, tokių kaip vėmimas, viduriavimas. Šie simptomai esą dažniausiai pasireiškia dėl eksperimentavimo su maistu: dažnai ir per staigiai pakeistas senas maistas į naują, nekokybiškas maistas, maistinė netolerancija, maistu „nuo stalo“ šėrimas.
Dažnai esą tenka konsultuoti ir susidūrusius su įvairiais dermatologiniais atvejais: ektoparazitų sukeliamomis ligomis, alergijų sukeltu odos uždegimu, taip pat – širdies ir kraujagyslių ligomis, akių pažeidimais ir šlapimo sistemos sutrikimais, traumomis.
Pavasarį, atšilus orams, padaugėja ir virusinių susirgimų – jauniems, neskiepytiems šuniukams dažnas parvovirusinis enteritas, dažnos ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, vadinamos „šunidžių kosuliu“. Virusinės ligos neaplenkia ir kačių, joms dažnas rinotracheitas. Taip pat pavasarį padaugėja traumų, su sezoninėmis alergijomis susijusių pažeidimų.
„Tačiau tikriausiai dažniausios ir sunkiausios su pavasariu ateinančios ligos – erkių platinamos babeziozė, erlichiozė, Laimo liga. Jos sukelia mažakraujystę, inkstų ir kepenų nepakankamumą, o laiku nesuteikus pagalbos gyvūnas gali numirti“, – komentavo veterinarė.
Ką daryti susirgus keturkojui? Kaip jam padėti patiems namuose? Ką svarbu žinoti apie pirmąją pagalbą ištikus nelaimei – pasakoja „PetCity“ veterinarijos klinikos gydytoja L.Naugžemienė.
Svarbiausios priemonės augintinio vaistinėlėje
Pasak gydytojos, ne visais atvejais reikėtų skubėti kreiptis į veterinarą – nutikus nelaimei, iki vizito į kliniką, augintiniui galima padėti ir namuose. Tokiais atvejais vertėtų iš anksto pasirūpinti augintiniui skirta vaistinėle, kurioje, esant reikalui, būtų galima rasti reikalingiausias priemones.
Viena tokių – vaistai nuo viduriavimo. Ir nors viduriavimas nėra specifinis simptomas, jį gali išprovokuoti daugelis ligų, bet jis gali prasidėti ir ką nors netinkamo suvalgius. Kita vertus, ne visais atvejais tabletė reikalinga, kartais užtenka ir tiesiog kurį laiką gyvūno nešerti, tačiau ją turėti svarbu.
Vaistinėlėje taip pat svarbu turėti termometrą. „Sausa gyvūno nosis ir karštos ausys nėra patikimas rodiklis karščiavimui nustatyti, todėl termometrą turėti tikrai pravartu“, – tikina veterinarė.
Tarp rekomenduojamų namuose turėti priemonių ji įvardijo ir natūralias, akims plauti skirtas ašaras, žaizdoms valyti skirtą dezinfekuojantį tirpalą, tvarstymui reikalingas medžiagas, vandenilio peroksidą.
„Jei augintinis įsipjovė ar kitaip susižeidė, praplaukite žaizdą dezinfekuojančias tirpalais, apkirpkite šalimais esančius plaukus, aptvarstykite. Vandenilio peroksidas yra naudojamas vėmimui sukelti, pavyzdžiui, prarijus žiurkių nuodų. Jis veikia pirmomis valandomis po nuodų prarijimo, tačiau dėl tikslių vartojimo dozių reikėtų telefonu pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju“, – pasakojo L.Naugžemienė.
Jos teigimu, taip pat svarbu žinoti, kad ne visi žmonių medicinoje naudojami vaistai kenkia augintiniui. Pavyzdžiui, aktyvinta anglis tinka apsinuodijus. Kai kurie vaistiniai preparatai tinka prasidėjus ūmiai alerginei reakcijai ar esant virškinimo sutrikimams. Tačiau prieš duodant augintiniui vaistų, dėl jų dozavimo būtina pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Kada į veterinarą kreiptis nedelsiant?
Tačiau net jei dažnu atveju augintiniui galima namų sąlygomis suteikti pirmąją pagalbą, kai kuriais atvejais būtina kuo skubiau kreiptis į specialistus. L.Naugžemienė sako, kad jei augintinis ima ūmiai viduriuoti, vemti, žiaukčioti, delsti nereikėtų – šie požymiai gali būti ir rimtų ligų signalas. „Tai gali būti įstrigęs svetimkūnis, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis ir kitos ligos, kurios reikalauja skubios intervencijos. Staigiai atsiradęs gyvūno vangumas, silpnumas, apetito nebuvimas, slėpimasis nuo šeimos narių, nenoras eiti į lauką irgi reikalauja neatidėliotinos gydytojo apžiūros“, – komentavo gydytoja.
Rimtesniems atvejams ji priskiria ir lėtines ligas. Todėl jei gyvūnui dingo apetitas, ėmė kristi svoris, sumažėjo aktyvumas, vertėtų pasirodyti gydytojui. Apie lėtines ligas gali signalizuoti ir tokie simptomai kaip padažnėjęs lakimas ir gausesnis šlapinimasis, didesnis nei įprastai apetitas, sausėjanti oda – tai gali būti cukrinio diabeto, skydliaukės ar antinksčių funkcijos sutrikimus parodantys ženklai.
Diagnostikos ir atitinkamo gydymo reikalauja ir ilgesnį laiką trunkantis protarpinis kosulys ar be aiškios priežasties vis pasireiškiantis vėmimas, viduriavimas.
„Žinoma, ne visais atvejais reikėtų mesti darbus ir vykti pas veterinarijos gydytoją. Dažnai šeimininkai atvažiuoja ant augintinio radę įsisiurbusių erkių, nors erkių pernešamų ligų simptomai gali išryškėti tik po 1–4 savaičių, o kartais – ir po kelių mėnesių po įsisiurbimo. Jei įsisiurbė erkė, augintinį reikia stebėti – ar neatsiras vangumas, nedings apetitas, nepakis šlapimo spalva. Pačių erkių dėl jų platinamų ligų netiriame, todėl erkių taip pat nereikėtų nešti“, – sakė pašnekovė.
Savigyda geriau neužsiimti
Ir nors šeimininkams svarbu gebėti patiems suteikti pirmą pagalbą augintiniui, kartais noras padėti patiems gali pridaryti daugiau žalos nei duoti naudos. Didžiausia to klaida – manyti, kad visi vaistai, kurie tinkami žmonėms, bus tinkami ir gyvūnui.
„Žmonėms skirti medikamentai neretai gali smarkiai pakenkti augintinių sveikatai. Dažniausiai žmonės matydami, kad augintiniui ką nors skauda, suduoda jam nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) – ibuprofeno tablečių tikriausiai rasime kiekvienoje namų vaistinėlėje. Taip pat dažni apsinuodijimai ir diklofenaku, piroksikamu, ketoprofenu, aspirinu ir nimesilsulidu – šie vaistai tiek šunims, tiek katėms yra labai toksiški ir gali sukelti skrandžio opų atsiradimą“, – pastebėjo L.Naugžemienė.
Dėl jų gyvūnas esą pradeda vemti, dažnai ir su krauju, praranda apetitą, dėl suvirškinto kraujo išmatos gali tapti juodos. Blogiausias scenarijus gali baigtis mirtimi, plyšus skrandžiui. Didelės ibuprofeno dozės taip pat gali sukelti ūmų inkstų nepakankamumą, kuriam ypač jautrios katės.
Kita dažnai daroma šeimininkų klaida – kai dėl įtariamo skausmo ar pakilusios temperatūros augintiniams suduodama paracetamolio. Katėms šis vaistas gali išprovokuoti mirtį. „Sudavus šio vaisto, augintinis tampa vangus, gali vemti, viduriuoti, prasideda dažnas kvėpavimas, gali tinti snukis ir pėdos. Tai pat vystosi stiprūs kepenų pažeidimai, katėms gali prireikti net kraujo perpylimo, todėl kreiptis į veterinarijos gydytoją yra būtina“, – sakė „PetCity“ klinikos veterinarė.
Pasak jos, pasitaiko ir apsinuodijimų vaistais nuo peršalimo (pseudoefedrino) atvejų, tuomet sukeliami širdies ir centrinės nervų sistemos sutikimai. Simptomai gali pasirodyti jau praėjus 15 minučių nuo tabletės prarijimo: gyvūnas susijaudina, tampa hiperaktyvus, pakyla temperatūra, gali prasidėti traukuliai.
„Bet kokia savigyda namuose turėtų būti paremta veterinarijos gydytojo nurodymais. Jeigu įtariate, kad gyvūnas serga, tačiau manote, kad galite jam padėti namų sąlygomis – skambinkite į veterinarijos kliniką, pasitarkite. Gausite visą reikalingą informaciją: kokie vaistai tinkami, o kokių jokiu būdu negalima. Taip pat pagal jūsų augintinio svorį gydytojas paskaičiuos ir reikalingą vaisto dozę arba patars atvykti į veterinarijos kliniką“, – patarė pašnekovė.
Tačiau uždelsti apsilankymo nederėtų – net jei įtariate, kad galite padėti patys, konsultacija su klinikos specialistais labai reikalinga. Juk nuo to gali priklausyti gyvūno sveikata ir gyvybė.
