Į aktualius klausimus atsako Vilniaus kolegijos veterinarinės medicinos katedros dėstytojos ir gyvūnų mylėtoja Virginija Jarulė.
– Kaip išrinkti gerą ėdalą katėms ir šunims – į ką būtina atkreipti dėmesį?
– Šiuo metu rinkoje yra milžiniškas gyvūnų pašarų pasirinkimas. Sausas gyvūnų ėdalas skirstomas į ekonominę, premium ir super premium klases. Renkantis pašarą augintiniui, labai svarbu atsižvelgti į pašaro sudėtį, kokybę, gamintoją ir pašaro klasę. Nėra vieno geriausio pašaro šunims ir katėms. Dviem tos pačios veislės ir amžiaus gyvūnams tas pats pašaras gali ir netikti.
Pašaro parinkimas priklauso nuo gyvūno rūšies, veislės, amžiaus, fiziologinės būklės, aktyvumo ir individualių gyvūno savybių. Daug informacijos apie pašarus mes galime gauti studijuodami pašarų pakuotes. Taip pat apie pašaro parinkimą galima pasitarti su veterinarijos gydytoju ar veisėju. Geras pašaras pasižymi tuo, kad jis būna suskirstytas skirtingo amžiaus ir poreikių šunims: jauniems, aktyviems, senstantiems gyvūnams – kiekvienos grupės keturkojus reikia maitinti skirtingai.
– Geriau sausas ėdalas ar drėgnas? Kuo jie skiriasi?
– Nepatartina šunis ar kates šerti vien tik sausu ar vien tik drėgnu pašaru. Konservai nėra visaverčiai pašarai, kaip ir sausas ėdalas. Be to, šeriant vien tik drėgnu ėdalu, neišvengsite dantų problemų. Šeriant vien tik sausu ėdalu, gyvūnas visada turi turėti priėjimą prie vandens. Geras, kokybiškas, subalansuotas pagal fiziologinius gyvūno poreikius ėdalas nėra pigus. Geriausia prieš parenkant gyvūnui ėdalą pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju ar veisėju.
Nepatartina šunis ar kates šerti vien tik sausu ar vien tik drėgnu pašaru. Konservai nėra visaverčiai pašarai, kaip ir sausas ėdalas. Be to, šeriant vien tik drėgnu ėdalu, neišvengsite dantų problemų.
Šeriant pigiais ekonominės klasės, turinčiais daug grūdinių kultūrų ir greitai brinkstančiais sausais pašarais, ypač, jei šuo šeriamas kartą per dieną, gali pasitaikyti labai rimta komplikacija – skrandžio užsisukimas. Ši komplikacija turi būti gydoma skubiai ir tik operaciniu būdu. Jei jau rinktis tarp sauso ir drėgno ėdalo, rekomenduojama, kad pagrindinę raciono dalį vis dėlto sudarytų sausas ėdalas.
– Kokių produktų šunims ir katėms geriau neduoti? Kas jiems gali pakenkti?
– Daugelis kasdien žmonių vartojamų produktų gali būti pavojingi mūsų augintiniams. Tai šokoladas, sūris ir kiti pieno produktai, jūrų gėrybės, paukštienos, žuvų kaulai, riebalai, svogūnai, česnakai, pomidorai, bulvės, avokadai, vynuogės, kava. Šokoladas gali sukelti CNS sutrikimus, pieno produktai, jūrų gėrybės – alergijas, virškinimo sistemos sutrikimus, paukštienos, žuvų kaulai gali sužaloti virškinimo traktą ir sukelti pavojingą gyvybei būklę. Šunys visiškai nevirškina bulvių, jos gali sukelti vėmimą, viduriavimą. Katėms ypač pavojingi dauguma naminių augalų (difenbachijos, jukos, orchidėjos, fikusai ir kt.).
– Ką manote apie šunims ir katėms duodamą žalią mėsą? Ar toks pasirinkimas sveikas?
– Šunims rekomenduojama duoti mėsos apie 30 proc. nuo viso duodamo pašaro kiekio. Katėms galima ir daugiau. Šeriant vien tik žalia mėsa, gali išsivystyti alergijos, sutrikti inkstų, kepenų veikla. Ypač nerekomenduojama vien žalia mėsa šerti mažų kačiukų, nes dėl nepakankamo mineralų kiekio jiems gali nesutvirtėti kaulinis audinys, o dėl to, atsirasti daugybiniai kaulų lūžiai.
Daugelis kasdien žmonių vartojamų produktų gali būti pavojingi mūsų augintiniams. Tai šokoladas, sūris ir kiti pieno produktai, jūrų gėrybės, paukštienos, žuvų kaulai, riebalai, svogūnai, česnakai, pomidorai, bulvės, avokadai, vynuogės, kava.
Taip pat rekomenduojama neduoti šunims visiškai žalios mėsos – rekomenduojama ją šiek tiek apvirti. Šeriant neapvirta žalia mėsa gali pasitaikyti tokios komplikacijos kaip vidurių užkietėjimas, meteorizmas, išmatose gali pasirodyti nesuvirškinto pašaro likučių.
– Daugelis mano, kad sausas ėdalas ir kiti pirktiniai ėdalai nėra geras pasirinkimas, kad kenkia augintiniams, todėl maitina augintinius kaulais, naminiu maistu, kurį patys valgo ir pan. Ką apie tai manote?
– Gyvūno kepenų ir inkstų veikla nėra ilgaamžė, todėl gyvūnai turi gauti gyvūnams skirtą pašarą. Taip pat kaip žmonės negali valgyti gyvūnų pašaro, taip pat ir gyvūnai negali maitintis žmonių maistu. Namų sąlygomis paruošti pilnai subalansuotą pašarą yra sudėtinga. Tam reikia turėti specifinių žinių. Racionas ir pašaro normos turi būti apskaičiuojamas pagal gyvūno poreikius. Todėl, norint, kad gyvūnas būtų sveikas, paprasčiau pasirinkti geros kokybės ir tinkamos sudėties komercinius pašarus.
– Kaip užtikrinti normalią augintinio mitybą ir žinoti, kad jis nepersivalgo/neprivalgo? Kas išduoda, kad mityba visavertė?
– Apie puikią tiek šuns, tiek katės sveikatos būklę galima spręsti iš augintinio bendros išvaizdos, savijautos, kailio būklės, kuris turi būti tvirtas, lygus, žvilgantis. Sveiki gyvūnai yra žaismingi, ėdrūs, energingi. Kad šuo ar katė neprivalgo ar persivalgo, galima spręsti iš gyvūno išvaizdos ir elgsenos pokyčių. Taip pat rekomenduojama kartą per mėnesį savo augintinį pasverti. Jei gyvūnas yra per daug liesas, reikėtų padidinti rekomenduojamą pašaro normą, jei gyvūnas turi antsvorio – jį reikėtų šerti mažiau kaloringais pašarais.
Kiekvienas gamintojas nurodo savo gaminamo pašaro rekomenduojamas normas pagal gyvūno svorį, amžių ir įmitimą. Gyvūnų augintinių nutukimas tapo sparčiai auganti sveikatos problema, kuriai žmonės skiria nepakankamai dėmesio ir nepaiso pasekmių. Augintiniai, gaunantys maistą nuo stalo ir gaunantys daug skanėstų, patenka į padidintos rizikos grupę nutukimui.
Šunys visiškai nevirškina bulvių, jos gali sukelti vėmimą, viduriavimą. Katėms ypač pavojingi dauguma naminių augalų (difenbachijos, jukos, orchidėjos, fikusai ir kt.).
Augintinius būtina šerti tik kokybiškais pašarais pagal gyvūno fiziologinius poreikius ir aktyvumą. Augintiniui sulaukus senatvės (<8 m.) reikia atsižvelgti į mažesnį organizmo energijos poreikį ir išnaudojimą. Taip pat, nusprendus gyvūną kastruoti, reikia atsižvelgti į sulėtėjusią medžiagų apykaitą ir parinkti tinkamą ėdalo tipą.
