Mokytojos profesijos paragavo anksti
Dar nė nebaigusi mokyklos, Vilma iš arti susidūrė su pedagogės darbu – jos mama turėjo bičiulę, kuri mokė geografijos. Todėl V.Grigoraitienė matė, kaip moteris ruošiasi pamokoms, aiškina jai apie įvairias priemones, o vieną dieną Vilma iš jos sulaukė pasiūlymo vesti pamoką.
„Būdama 15 metų, įstojau į dabartinę Panevėžio konservatoriją. Studijavau muziką, bet iš šios mokytojos sulaukiau tokio pasiūlymo. Ruošiausi ir su jos pagalba pravedžiau pamoką, – prisimena V.Grigoraitienė.
– Kartais juokiuosi, kad mokytojos darbą pradėjau dar pradinėse klasėse, kai tėtis davė pinigų nusipirkti rašomąją lentą, kadangi namie kentėdavo nauji kambario baldai. Tada pradėjau savo mokytojavimą, o pirmieji mokiniai buvo mano broliai.“
Nors Vilma su mokytojos darbu susipažino pakankamai anksti, tai iš karto netapo jos svajonių profesija. Vis dėlto veikla moteriai patiko.
„Augau aplinkoje, kur buvo daug švietimo darbuotojų. Mačiau juos ne tik kaip mokytojus, kurie stovi prieš klasę. Be to, mano mama dirbo mokykloje, – pasakoja V.Grigoraitienė. – Studijuodama konservatorijoje, turėjau nuostabius dėstytojus, kurie mumis pasitikėjo ir leido vesti pamokas vidurinėse mokyklose. Buvome ruošiami kaip muzikos pedagogai.
Mane tai žavėjo, bet dar nebuvau tikra, ar tai yra mano kelias. Rinkausi, daug išbandžiau – net pardavėjos profesiją. Mama buvo sunerimusi, tačiau sakiau, kad man reikia paragauti tam, jog žinočiau.“