Grojimas karilionu yra sportas
Iš Nyderlandų atvykusios muzikantės paklausus, kokius jausmus jai sukelia grojimas karilionu, G.Peters nedelsdama atsako – laimę. Degančiomis akimis moteris 15min GYVENIMUI pasakoja apie savo karjeros pradžią, susižavėjimą instrumentu ir grojamus kūrinius.
Ketvirtą kartą Lietuvoje besilankanti G.Peters prisimena, kad gimtajame mieste išgirdusi kariliono skambesį, užsinorėjo išmokti groti ir pati.
„Būdama 13 metų, visiems pareiškiau, jog mokysiuosi groti karilionu – taigi prieš 19 metų oficialiai pradėjau savo kelią. 8 metus mokiausi profesionalioje mokykloje, kuri, beje, yra vienintelė tokia visoje Europoje. Dabar aš dirbu pilnu etatu, ir tai yra visiškas svajonės išsipildymas.“
Keturis kartus per savaitę grojanti karilionierė pripažįsta, kad žvelgiant iš vienos pusės, tai yra sportas: „Didžiausias Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios varpas sveria 3 tonas, iš viso šitas karilionas turi 61 varpą. Kiekvienas paspaudimas reikalauja jėgos, todėl groti, kai lauke karšta, ganėtinai sunku.“
Muzikantė pasakoja, kad dažniausiai į savo koncertų programas stengiasi įtraukti tiek šiuolaikinius, tiek klasikinius kūrinius. Anot karilionierės, svarbu atsižvelgti į dainos ritmiškumą – jei daina yra greita, ją sugroti bus sudėtingiau, varpai skambės kur kas tyliau nei grojant ramesnę dainą.
Dažnai užsienyje koncertuojanti G.Peters nusišypso paklausta, ar dėl savo profesijos jaučiasi išskirtinė.
„Pas mus šalyje groti karilionu yra įprasta, todėl kažkuo kitokia nesijaučiu. Žinoma, karilionierių nėra itin daug, apie 70, tačiau vis tiek, Nyderlandai yra kariliono tėvynė.
Visai kitaip jaučiuosi atvykusi svetur, kad ir pas jus. Čia grojimas karilionu – retenybė, tad ir jausmai kitokie“, – sako G.Peters.
Apie rengiamą festivalį kalba Europa
Mintis atvežti karilioną į Vilnių kilo broliams dominikonams, kartu nusprendusiems, kad atėjo laikas instrumentą turėti ir sostinei. Iš pradžių karilionas buvo naudotas tik šventėse, tuomet šiltuoju metų laiku pradėta kasdien 15 minučių skambinti varpais, o vėliau išsivystė idėja surengti festivalį.
Karilionas – ne itin populiarus instrumentas, todėl rasti žmonių, kurie juo groja, pakankamai sudėtinga. Vilniaus kariliono festivalio organizatorius J.Pauliukas pasakoja, kad jau sausio mėnesį tiksliai žinoma, kas gros festivalio, vykstančio vasarą, metu.
Apytiksliu skaičiavimu, Nyderlanduose yra 178 karilionai, o Lietuvoje turime 6.
„Sunkiausia buvo pradžia, kai reikėjo užmegzti pirmuosius kontaktus, rasti grojančių žmonių. Dabar lengviau, Europoje apie mūsų festivalį kalbama, todėl kai kviečiame karilionierius, jiems nebereikia aiškinti, kur mūsų šalis ir kas vyksta – jie žino ir noriai sutinka atvykti.“
Neįprastas Lietuvai festivalis traukia užsienio muzikantus, norinčius susipažinti su nauju instrumentu, pamatyti, kaip atrodo koncertai šalyje, kurioje karilionas nėra populiarus. Nyderlanduose, vienoje iš kariliono kilmės šalių, koncertai vyksta dažnai, todėl kai ten susirenka apie 150 žmonių, jie pasirodymą vadina pasisekusiu.
„Apytiksliu skaičiavimu, Nyderlanduose yra 178 karilionai, o Lietuvoje – 6. Tačiau pastatę Vilniuje karilioną su 61 varpu, rengiame festivalį, kuris yra vienas didžiausių Centrinėje Europoje, – džiaugiasi J.Pauliukas, – renginys yra skirtas vilniečiams, suplanuotas taip, jog gyventojai nebūtų išsivažinėję į sodybas ir baigę darbus, eidami namo, galėtų užsukti pasiklausyti muzikos.“
Lietuvoje karilionieriai neruošiami
„Lietuvius karilionierius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, – sako J.Pauliukas, kurio teigimu, šalyje niekas neužsiima karilionierių ruošimu.
Festivalio organizatorius pasakoja, kad jeigu labai nori, įmanoma išmokti groti savarankiškai, tačiau, vėlgi, Lietuva nesuteikia tam galimybių.
„Yra specialios klaviatūros, kurias pasistačius kabinete ar namie, galima mokytis groti. Ne visi pradedantieji nori iš karto sėsti bokšte prie varpų. Taip lavinant įgūdžius išmokstama, o po kurio laiko galima persikelti ir prie tikro kariliono, – teigia J.Pauliukas. – Dažnas nepagalvoja, kad kariliono repeticijos skiriasi nuo kitų instrumentų – repetuojant jaučiama šiokia tokia atsakomybė, nes tavo pasiruošimą girdi pusė miesto.“
Instrumentas gedimų nepatiria
Paprastai kariliono muzikos yra klausomasi lauke – bažnyčios viduje varpų skambesys daro menkesnį įspūdį. Tačiau Vilniuje karilioną turinti bažnyčia yra pasiruošusi klausytojus priimti ir esant blogam orui.
„Mes visada esame paruošę planą B, kad lauke lyjant, žmonės galėtų ateiti pasiklausyti į vidų. Karilionas yra specialiai įgarsintas, viduje yra kolonėlės ir kita reikiama įranga. Taip, garsas tuomet nebėra visiškai natūralus, jis tampa susintetintas, tačiau muzika išlieka ta pati“, – kariliono techninius principus atskleidžia J.Pauliukas.
Trosais su klavišais sujungti varpai didelės priežiūros nereikalauja. Anot festivalio organizatoriaus, kartą per metus atvyksta gamintojo firmos paskirtas žmogus, kuris viską apžiūri ir sureguliuoja.
„Kažkokių gedimų nelabai gali nutikti, nors sunku pasakyti, kai mūsų karilionas dar labai jaunas, jam ketveri metai. Viskas, kas jam gali įvykti, tai nutrūkti trosas – jį sutvarkai, ir viskas, gedimas išspręstas.“
Karilionas – gyvas instrumentas
J.Pauliukas pasakoja, kad kiekvienas muzikantas pasirenka, kaip nori groti karilionu. Išlavinus klausą, galima pastebėti skirtingas variacijas: pavyzdžiui, G.Peters groja švelniai, moteriškai, festivalyje (kiekvieną trečiadienį iki rugpjūčio 7 d. - red.) lankysis ir tokie karilionieriai, kurie gros kapotai, griežtai, kietai. Būtent dėl šių priežasčių organizatorius instrumentą vadina gyvu ir nereikalaujančiu jokios papildomos įrangos.
Dėl skleidžiamo pozityvo, noro atsipalaiduoti ir gero oro simbolizavimo pavadinkime mūsų karilioną „Vasara“.
„Man patinka, kad karilionas yra labai skaidrus, nesumeluotas. Rankenėlės nepasuksi, kad būtų garsiau ar tyliau, jis yra toks, koks yra. Tada viskas priklauso nuo to, kaip greitai karilionierius groja. Kuo greičiau groja, tuo tyliau skamba, – instrumento tikrumu džiaugiasi J.Pauliukas.
– Žmonės ateina, atsigula ant žemės ir užsimerkę klausosi varpų skambėjimo, susidaro įspūdis, kad ilsisi. Pats karilionas yra pozityvus ir skleidžia tą kitiems.“
Festivalio programą yra stengiamasi sudėti taip, kad ji būtų nesudėtinga ir keltų žmonėms šypseną, teigiamas emocijas. Dėl skleidžiamo pozityvo, noro atsipalaiduoti ir gero oro simbolizavimo, J.Pauliukas pokalbį baigia karilionui suteikdamas vardą „Vasara“.
Visą festivalio programą rasite ČIA.
