Šiandien kolekcijoje eksponatų jau kur kas daugiau. Kaip pasakojo Aušra, delfinai į jos gyvenimą atėjo dar ankstyvoje vaikystėje. Ji turėjo baltą plastmasinį vonios žaislą, kuris, deja, augant kažkur dingo. Ilgą laiką dar buvo nepraradusi vilties, kad kažkur namie ar pas senelius jis yra užsimetęs, tačiau taip ir nepavyko surasti.
Be šio delfino, dar buvo vaikiška Dagmaros Normet knygutė „Delfinija“, o merginos mamos knygų lentynoje – V.Belkovičiaus su bendraautoriais parašyta knyga „Mūsų draugas delfinas“. „Tačiau tikrai susižavėjau delfinais po apsilankymo delfinariume 1995 metais. Delfinai tiesiog pakerėjo. Ir kam galėtų nepatikti nuolat besišypsantys bei teigiamas emocijas dalijantys gyvūnai?“ – juokiasi mergina.
Per paskutinius 1,5 metų kolekcija išaugo dar beveik tūkstančiu delfinų ir dabar siekia 4500 eksponatų. Tiesa, tarp jų pasitaiko ir dovanų gautų banginių.
„Šiuo metu jau gerokai tenka pasukti galvą ieškant kokio nors įdomesnio eksponato. Po ilgų paieškų prieš metus pagaliau pavyko įsigyti delfinų formos stalą. Visai netikėtai radau batų šaukštą, papuoštą metaliniu delfinu. Ispanijoje teko matyti lazdą su delfino formos rankena, deja, nebuvo galimybės jos parsivežti. Dažnai pagalvoju, kad būtų buvęs tikrai įdomus eksponatas...
Prieš metus iš vienos atviručių mainų projekto (postcrossing.com) dalyvės gavau iškart kelias atvirutes su delfinais. Ji rašė, kad renka peles, todėl mane labai gerai supranta. Perskaičius ne tik jos laiškutį, bet ir anketą, sužinojau, kad ji yra pasaulio rekordininkė, ir tada pagalvojau, o kodėl ir man nepabandžius?.. Kiek teko bendrauti su kitais delfinų kolekcininkais iš Lietuvos, mano kolekcija yra didžiausia. Pasidomėjus rekordais, sužinojau, kad gausiausios delfinų kolekcijos rekordas apskritai nėra registruotas nei Lietuvoje, nei pasaulyje.
Nepaisant to, detalių derinimas su Guinnesso biuru užtruko pakankamai ilgai. Jų taisyklės kolekcininkams yra labai griežtos ir kasmet darosi vis sudėtingesnės (tą supratau pabendravus su jau minėta pelių kolekcininke iš Vokietijos).
Manau, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl mažiau kolekcininkų siekia užregistruoti rekordus. Pradėjus ruoštis rekordo siekimui, labai pasigailėjau, kad savo svajonės apie Delfinų muziejų vis dar nesu įgyvendinus, nes pasaulio rekordui kolekcija turi būti skaičiuojama viešoje vietoje, o tai reiškia, kad visus delfinus reikia kažkur laikinai pervežti.
Pasidomėjus rekordais, sužinojau, kad gausiausios delfinų kolekcijos rekordas apskritai nėra registruotas nei Lietuvoje, nei pasaulyje.
Žinoma, jei renki kokius pieštukus, šaukštukus ar monetas, tai sukelia mažiau keblumų, bet kai mano kolekcijoje yra įvairių ir gana nemažų bei sunkių daiktų, procesas tampa sudėtingesnis. Maža to, ne visus kolekcijos elementus Guinnesso biuras leidžia skaičiuoti, tad nemažą dalį eksponatų, nors ant jų ir yra delfinų, teko palikti namuose.
Gausiausios delfinų kolekcijos pripažinimas man leistų pasijausti tvirčiau ir, galbūt, paspartintų muziejaus atsiradimą. Ši svajonė dabar jau yra prasiplėtusi iki delfinų ir banginių teminio parko. Idėja atvira, galbūt verslininkai čia pamatytų sau nišą. Jei žmonės važiuoja į dinozaurų parkus, gal ir banginių būrio parkas sudomintų?
Pagal mano viziją, jame būtų natūralaus dydžio gyvūnų maketai. Juk perskaityti, kad mėlynasis banginis užauga iki kiek daugiau nei 30 metrų yra viena, bet pamatyti, kaip tai atrodo realiai, yra visai kas kita. Paprastoji jūrų kiaulė neužauga net iki 2 metrų, o retas lietuvis žino, kad šis banginių būrio žinduolis seniau ir prie Lietuvos krantų gyveno... Taigi, teminis parkas būtų puiki vieta edukacijai ir ekologiniam švietimui.
Jei žmonės važiuoja į dinozaurų parkus, gal ir banginių būrio parkas sudomintų?
Na, bet kol kas artimiausias tikslas yra užfiksuoti rekordus (Guinnessas patvirtina tik per 3–4 mėn.). Dabar esu labai laiminga, sulaukusi didelio palaikymo ir pagalbos iš artimųjų, draugų bei pažįstamų ir net nepažįstamų žmonių. Esu nepaprastai dėkinga Mykolo Romerio universitetui už suteiktas patalpas, o krautuvėlės-komiso „Mikis“ savininkei Mildai už paskolintus reikmenis ekspozicijai paruošti“, – sako Aušra Šaltenytė.
