Kiti vyrai kankinasi, kai vaikšto su moterimis po drabužių ar batų parduotuves. O Silvijos vyras Šarūnas džiaugiasi – jam dabar nėra malonesnės veiklos, kaip žmoną į prekybos centrus vežioti ir po įrankių skyrius kartu landžioti. Juk reikia tiek visko įsigyti!
Santykių konsultantai Silvija ir Šarūnas Mažuoliai abu žino ir dar vieną dalyką – kažkada šis „žiedų etapas“ pasibaigs ir neabejotinai prasidės kitas. Žinoma, vėl kūrybinis.
„Vyras juokiasi, sako: „Su tavim tikrai jokio verslo nepadarysi“. Ir jis teisus – daugiausiai pusmečiui mane įtraukia veikla, o paskui nebesistanginu. Pajuntu, jog nebepatinka, nėra jokio iššūkio, ir metu“, – atvirauja moteris.
15min pakalbino santykių konsultantę Silviją Mažuolienę apie jos „žiedų etapą“.
– Silvija, kaip sugalvojote iš monetos nusikalti žiedą?
– Užsigeidžiau varinio žiedo. Ieškojau parduotuvėse, tačiau nieko patinkančio neradau, o norėjau labai paprasto, je jokių raštų ir pan.
Tada ir kilo mintis: o kodėl gi pačiai jo nepasigaminti? Taip internete pradėjau naršyti ir ieškoti, kaip namų sąlygomis žiedus daro. Užtiktas variantas iš monetos pasirodė įdomiausias ir paprasčiausias. Taigi nutariau pamėginti.
Dar vienas argumentas – norėjau praktiško, tvirto žiedo, o euro centai yra pagaminti iš variu dengto plieno. Man tai tiko ir patiko, – pasakoja vilnietė.
Bandymas pasigaminti žiedą – ne pirmasis moters gyvenime. Pernai ji buvo „užsikabinusi“ kurti žiedus iš medžio.
„Tiesiog išsidroždavau, nušveisdavau, nulakuodavau, ir viskas, – sako S.Mažuolienė. – Kol žiema buvo, tol žaidžiau. Vasara atėjo, ir mečiau tą veiklą – paviliojo augalai. Tie mano pomėgiai banguoti: tai terariumus darau, tai katinams laipynę ir draskyklę montuoju, tai žiedus kalu. Man viską norisi pabandyti, išmėginti.“
– Taigi nuo ko viskas prasidėjo?
– Idėją turėjau, o kaip daryti – ne. Skaičiau straipsnius internete, stebėjau vaizdo pamokėles žmonių, kurie tai jau praėjo – gamino žiedus iš monetų. Metodikų peržiūrėjau įvairiausių, tačiau pasirinkau kelias, kurias panorau išmėginti.
– Kokių instrumentų reikia žiedui iš monetos pagaminti?
– Plaktuko, priekalo, gręžtuvo, kurį žmones dar vadina drėle, metalui skirtų dildžių, būtinai – švitrinio popieriaus. Bet čia minimaliai.
O kitai gaminimo metodikai ir instrumentų jau reikia specialių. Vienas tokių – specialus kūginis strypas, ant kurio maunama pragręžta moneta, ir jau tada plaktuku kalamas žiedas pagal nusistatytą dydį. To strypo niekur neradau Lietuvoje, siunčiausi internetu.
Dar pravartu turėti ir graviravimo prietaisą, ant kurio uždedu šlifavimo galvutę. Toks įrankis atstoja dildę, be to, žiedas padaromas greičiau. Tačiau, jei to daikto neturėsite, puikiausiai galite išsiversti ir su dildėmis, dailindami iš monetos nukaldintą žiedą.
Savo pirmąjį žiedą pasigaminau iš 10 pensų (Jungtinės Karalystės moneta. – Red.), dabar ir mūviu (šypsosi). Ta metodika yra tokia: moneta statoma ant briaunos, ant kieto paviršiaus, prilaikoma replėmis ir vis pasukama, kai kalama per tą briauną. Moneta pradeda mažėti, briauna – plokštėti. Taip kalama iki norimo dydžio, o tada belieka pragręžti monetoje skylę ir nušlifuoti. Taip moneta tampa žiedu.
– Per kiek laiko pagaminote žiedą?
– Užtrukau kokias tris keturias dienas. Gal man būtų greičiau pavykę, jei būčiau turėjusi visus instrumentus, tačiau aš dirbau su tuo, ką tuo metu namuose radau. Taigi pasinaudojau gręžtuvu, keičiau grąžtus (nuo mažesnio iki didesnio), marminau tą skylę, kol ji tapo reikiamo dydžio. Paskui metalo gremžtukas atėjo į pagalbą, dildės, švitrinis popierius… Žiedo gaminimo trukmės visiškai nesureikšminu – kai įdomu, kai įtraukia, gali ir savaitę kuistis.
– O paskui, įtariu, jau prasidėjo tinkamų įrankių paieška.
– Po pirmojo žiedo suvokiau, kad ta metodika – plekšnoti per briauną – ne man, noriu pamėginti daryti kitaip. Todėl užsisakiau internete ir parsisiunčiau jau minėtą skrypą.
Tąkart žiedą kaliau iš 5 euro centų monetos. Iš tokios monetos gaminamas žiedas būna originalus, nes išlenda ir plienas, ir varis.
Čia gamybos žingsniai buvo aiškesni ir paprastesni: pragręžiau skylę, užmoviau monetą ant skypo, plaktuku kaldama paverčiau monetą ant strypo ir toliau kaliau iš visų pusių. Kur buvo gręžta, prasimušė plienas, todėl tas žiedas man įdomus ir gražus, pereinamų spalvų, tikras plieno ir vario lydinys.
Kaldama monetą ant strypo, visokių niuansų atradau: mačiau, kad žiedų sienelių storis nesutampa, kad tą žiedą reikia mauti apsukus, nes strypas kūginis ir nukala ne tokį taisyklingą dirbinį. Žodžiu, ieškojau geriausio varianto, kaip ir kiekviename kūrybos reikalaujančiame darbe. Žiūri, taisai, dailini.
– Kas jums yra ta veikla?
– Iš tiesų tai meditacija – kaipgi kalvio darbas gali neraminti? – šypsosi Silvija. – O kartu ir atradimas, tyrinėjimas ir, be abejo, malonumas. Aš žaidžiu, eksperimentuoju ir žiūriu, kiek man tai bus įdomu. O paskui vėl ko nors imsiuosi – to, kas man bus iššūkis!