Jau trejus metus kaskart ilsėdamasi pajūryje Ilona Pakeltė traukia ieškoti gintarų į tą pačią vietą Lietuvos ir Latvijos pasienyje, netoli Šventosios. Moteris pasakoja, kad gintaravimas jai visada būdavo kaip terapija. Tačiau po praėjusio sekmadienio įvykio Ilona pripažįsta nebežinanti, ar dar kada nors ryšis eiti rinkti gintarų pajūryje.
„Lietuviško aukso“ tą dieną radau nedaug. Neneigsiu – vienas „gintaras“ kėlė įtarimų, bet pamaniau, kad apžiūrėsiu namuose... Apie fosforo akmenukus iki tos dienos nebuvau nieko girdėjusi“, – istoriją pradeda Ilona.
Laimikį įsidėjusi į striukės kišenę, I.Pakeltė su vyru patraukė link Vilniaus. Netoli Klaipėdos pora pasijautė išalkę, todėl sustojo greitojo maisto restorane.
„Vos priparkavus automobilį vyras pastebėjo automobilio salone atsiradusius dūmus. Pamaniau, kad gal kas su pačiu automobiliu negerai ir pati pamačiusi priešais mane susidariusį dūmų kamuolį puoliau iš automobilio. Tai, kas įvyko po to, sunkiai pamenu...
Vyras pasakojo, jog šaukė galvodamas, kad užsidegė mano telefonas. Tad iššokus sviedžiau jį lauk, bet tą pačią akimirką pamačiau, kad mano striukės kišenė jau dega atvira liepsna. Puoliau draskyti nuo savęs užsidegusius rūbus ir paniškai šauktis vyro pagalbos nesuprasdama, kas vyksta. Nusiplėšusi striukę supratau, kad ugnis išplito ir ant kelnių, kurias, man regis, pradėjau gesinti rankomis. Tiksliai nepamenu“, – pasakoja Ilona.
Pamačiau, kad mano striukės kišenė jau dega atvira liepsna. Puoliau draskyti nuo savęs užsidegusius rūbus. Nesupratau, kas vyksta.
Pasirodo, kad tarp Ilonos rastų gintarų pasitaikė fosforo akmenukas. Pasak moters, jis atrodė visai kaip gintaras, tik šiek tiek purvinesnis, lyg aplipęs nešvarumais.
„Tas gabaliukas kišenėje užsidegė kaip pilna degtukų dėžutė, – nuostabos neslėpė ji. – Fosforo akmenukas labai pavojingas. Jam užtenka žmogaus kūno temperatūros, kad pradėtų iš niekur nieko degti atvira liepsna.“
Dėl šio mažo užsiliepsnojusio akmenuko Ilona patyrė antro laipsnio nudegimą. Apdegė du kairės rankos pirštai, perdegus džinsams – šiek tiek teko ir kojai.
„Išgąstis buvo gerokai didesnis nei nuostoliai. Apdegę rūbai ir nudegę rankos pirštai, truputis kojos. Bet tai yra juokas, pagalvojus, kas galėjo būti, jei tuo metu būtumėme kelyje ir nebūčiau galėjusi staigiai iššokti, greitai sureaguoti. O ką, jei „gintaras“ būtų buvęs kelnių kišenėje... O jei jis būtų didesnis... Dabar suprantu, kad mums labai pasisekė!“ – sako I.Pakeltė.
Šioje situacijoje moteris itin nusivylė medikais – paskambinus Klaipėdos greitajai pagalbai, ši negalėjo niekuo padėti.
„Kai supratome, kad apdegiau labai pavojingu cheminiu elementu, paskambinome į 112, kad žinotume, ką tokiu atveju daryti. Nežinojom, ar važiuoti į Klaipėdos ligoninę išplauti žaizdas, ar „ramiai“ važiuoti į Vilnių... Jie pasakė: „Laukite, atvažiuojam.“ Liepė, tai laukėm...
Kai atvykę pamatė, kad neapdegiau pusės kūno, su šypsena veide pasakė, kad man niekuo negali padėti. Gydytoja nei normaliai apžiūrėjo, nei padėjo. Neva vaistai nuo nudegimo pasibaigė. Pasiūlė nusipirkti paprasto tepalo ir pakentėti. Kai paprašiau bent raminamųjų, gavau atsakymą: kaip matote, tablečių mes čia nesivežiojam. Tiesą pasakius, be amo išlipau iš greitosios nepasakius nei ačiū, nei viso gero“, – 15min pasakoja Ilona.
Gabaliukas kišenėje užsidegė kaip pilna degtukų dėžutė.
Bet kuriuo atveju, Ilona sako besijaučianti laiminga, kad šis įvykis pasibaigė dar ganėtinai laimingai. Todėl vilnietė skatina ir kitus būti itin atsargius.
„Labai akylai stebėkite, ką pajūry renka jūsų vaikai, ir, aišku žiūrėkit, ką patys dedate sau į kišenę. Nors fosforo akmenėlio atskirti nuo tikro gintaro beveik neįmanoma“, – kalbėjo Ilona Pakeltė.
