2020 08 30

Vilniuje gyvenantis ukrainietis pasaulį stebina unikaliais laikrodžiais: „Neįsivaizduoju, kaip galima gyventi be jų“

Kai šiandien kone kiekvieną akimirką išmanieji telefonai yra mūsų kišenėse, atrodo, kad namuose kabantys laikrodžiai gal nėra tokie būtini, kaip anksčiau. Tačiau Lietuvoje gyvenantis laikrodžių meistras Dmitrijus Demskis iš tokios minties tik juokiasi: „Nesuprantu, kaip galima gyventi be laikrodžio virtuvėje, miegamajame ar vonioje.“ Juolab jo gaminami laikrodžiai, spėję išpopuliarėti visame pasaulyje, yra kur kas daugiau nei daiktas ar namų puošmena.
Dmitrijus Demskis
Dmitrijus Demskis / Asmeninio albumo nuotr.

Ukrainoje gimęs, tačiau visą gyvenime Maskvoje gyvenęs Dmitrijus Demskis pagal išsilavinimą – teatro dailininkas. Visgi į teatrą jis kojos taip ir nekėlė, bet moderniu menu užsiėmė – tapyba, piešyba, instaliacijos, video, nuotraukos, grafikos bei interjero dizainas…

„Prieš 5 metus turėjau galimybę pradėti savo verslą. Turbūt kiekvienas žmogus, kada nors gyvenęs megapolyje, žino, kad tokiuose miestuose vyrauja nuolatinis chaosas, visi visur skuba, nuo vieno iki kito taško reikia važiuoti mažiausiai valandą... O Vilniuje viso to nėra“, – 15min pasakoja jis.

O gal Maskvoje ir konkurencija per didelė? „Menininkams konkurencija nėra problema“, – šypsosi Dmitrijus.

Taigi meistras nusprendė, kad Lietuva yra ypač tinkama jo pradedamam verslui. Maža to, Vilnius dar jį ir įkvepia kūrybai: „Čia dirbti ir gyventi man labai patinka. Ši vieta man tokia mistiška. Vienas kitą pamilome – aš patinku Vilniui, o jis patinka man. Būtent čia atradau naujų dalykų, kaip gaminti laikrodžius.“

Laikrodžių gamyba Dmitrijus užsiėmė ir anksčiau – retkarčiais tai darė jau 20 metų. Tačiau tik pastaruosius penkerius į šį darbą įniko visomis jėgomis.

„Man labai patinka metafizika – mano laikrodžiai nėra tik interjero detalė ar paveikslas. Laikas yra daugiau nei laikrodžiai. Aš dirbu su laiku. Tai mane labiausiai domina. Aš save vadinu laiko tyrinėtoju“, – apie savo filosofiją kalba jis.

Paklaustas, ką jau spėjo ištirti, Dmitrijus šypsosi: „Tam labai sunku rasti žodžius. Kalba eina ne tik apie filosofinį požiūrį. Pavyzdžiui, gaminant laikrodį iš metalo, ugnis jam suteikia išskirtines savybes, charakterį, spalvas.

Aš niekada negalėčiau iš anksto nuspręsti, kaip jis galiausiai atrodys. Procesas vyksta pats savaime. O aš galiu tik nuspręsti, kada pradėti ir kada baigti. Tai lyg žaidimas. Man patinka kartu plaukti pasroviui.“

Asmeninio albumo nuotr./Dmitrijaus Demskio kuriami laikrodžiai
Asmeninio albumo nuotr./Dmitrijaus Demskio kuriami laikrodžiai

Jo laikrodžiai išties išskirtinio dizaino – nerasi nė vieno tokio paties. Kaip pats sako, jis – ne koks eilinis prekybos centras, kuriame laikrodžiai būtų tik daiktas. Dmitrijaus darbai yra daugiau nei daiktas ar interjero detalė.

„Tokie laikrodžiai, kuriuos aš gaminu, yra labai įdomūs europiečiams. Žmonėms jie patinka, nes gaminu iš natūralių medžiagų – medžio, molio, vario… Ir dažnai iš ne paprasto, o pasendinto. Be to, aš niekada nedarau tokių pačių laikrodžių, jie visi skirtingi“, – pasakoja meistras.

Asmeninio albumo nuotr./Dmitrijaus Demskio kuriami laikrodžiai
Asmeninio albumo nuotr./Dmitrijaus Demskio kuriami laikrodžiai

Pasak jo, laikrodžių verslo pradžia buvo labai sėkminga – jis keliavo po daugelį užsienio mugių, domėdamasis, ko nori klientai, kas žmonėms patinka, taip pat garsindamas savo darbus, užsakymų netrūko ir Lietuvoje. Tačiau dabar laikai pasikeitė.

„Tuomet dar buvo litai, buvo galima geriau užsidirbti. Tačiau pastaruosius metus situacija yra labai bloga. Visi amatininkai, meistrai tai jaučia. Nuo mugės iki mugės pragyventi darosi sunkiau, o negana to, dar ir koronavirusas prisidėjo“, – prisipažįsta jis.

Tačiau bent jau kol kas Dmitrijui nereikia imtis papildomų darbų – užsienio rinka jam leidžia viskuo apsirūpinti vien iš laikrodžių gamybos.

„Aš dirbu su keliomis internetinėmis parduotuvėmis, tai laikrodžius pardavinėju visame pasaulyje – Australija, Japonija, JAV, Didžioji Britanija. Tai padeda. Galiu pragyventi vien iš laikrodžių gamybos“, – sako jis.

Asmeninio albumo nuotr./Dmitrijaus Demskio kuriami laikrodžiai
Asmeninio albumo nuotr./Dmitrijaus Demskio kuriami laikrodžiai

Ir nors kai kuriems gali pasirodyti, kad šiandien namuose kabantis laikrodis yra ne pirmo būtinumo daiktas, Dmitrijus galvoja visiškai kitaip.

„Aš nesuprantu, kaip galima gyventi be laikrodžio miegamajame, virtuvėje… Juk jeigu jūs sėdite virtuvėje ir neturite šalia telefono, jums reikia eiti, ieškoti jo, kad galėtumėte pažiūrėti, kuri valanda, – juokiasi jis. – Be to mano laikrodžiai yra skirti ne tik laikui parodyti, bet jie dar ir atrodo kaip paveikslas. Mano klientai dažnai atsiunčia jų namuose pakabinto laikrodžio nuotraukas ir rašo, kad jis stipriai veikia energiškai. Jei aš daryčiau tūkstančius laikrodžių kaip kokie prekybos centrai, tai tebūtų eilinis daiktas. Tačiau šiuo atveju mano gaminami laikrodžiai yra kur kas daugiau nei tai.“

Asmeninio albumo nuotr./Dmitrijaus Demskio kuriami laikrodžiai
Asmeninio albumo nuotr./Dmitrijaus Demskio kuriami laikrodžiai

Pats Dmitrijus laikrodžius turi kiekviename kambaryje – net ir vonioje. Pasak jo, tai labai populiari vieta – dauguma jo klientų įsigydami laikrodį planuoja būtent ten jį pasikabinti. „Tai labai patogu – juk kai skubi, dažniausiai ruošiesi vonioje. O čia kabant laikrodžiui, gali tiksliai matyti, kiek tau liko laiko“, – juokiasi jis.

Todėl žmonėms, kurie ketina įsigyti laikrodį, Dmitrijus pataria tai daryti atsakingiau. Anot jo, laikrodis namams gali suteikti visai kitą šarmą.

„Renkantis laikrodį svarbu ne tik funkcionali jo dalis, bet ir estetika. Taip pat – ir kažkas tarp to, tas nenusakomas faktorius“, – 15min kalbėjo D.Demskis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis