Karantinas nesutrukdė, tik padėjo pasirinkti vietą
„Viena iš projekto sėkmių yra ta, kad instaliacijai skirtas elektronikos atliekas spėjome surinkti dar iki paskelbiant karantiną. Ačiū neabejingiems Lietuvos gyventojams, į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pristačiusiems savo nebenaudojamus telefonus ir kitą smulkiąją elektroniką, kuri buvo perduota menininkei. Na, o baigiant montuoti instaliaciją, vietą jai pasirinkti padėjo švelninamos karantino sąlygos ir išaugusi žaliųjų gamtos plotų trauka“, – sako EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Anot projekto iniciatorių, parko prieigos – puiki vieta žinutei apie aplinkosaugos svarbą bei atsakingą elgseną su elektronikos atliekomis, kurios pastaruoju metu yra sparčiausiai auganti atliekų rūšis visame pasaulyje. Birželio 5-ąją, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, pristatyta šviečiančia instaliacija bus galima pasigrožėti visą vasarą bei rugsėjį – laikotarpiu, kai Vingio parko trauka yra bene didžiausia. Kūrinys taip pat taps ir festivalio „Kultūros naktis“ dalimi.
Šviečiančiame kube – penkių pavadinimų sparnuočiai
A.Kišonaitė – šalies bei tarptautiniuose projektuose pagarsėjusi bei įvairiose kūrybos srityse kurianti menininkė. Panaudoti daiktai ir atliekos jos kūrybos žaliava tampa nebe pirmą sykį. Iš panaudotų lūpdažių ji yra sukūrusi lūpdažį milžiną, o A. Kišonaitės trijų metrų iš lūpdažių sumontuotas bokštas, eksponuotas Honkonge, įrašytas į Gineso rekordų knygą.
Nuo sausio mėnesio pagal EPA projektą „Senai elektronikai – naują skrydį!“ kuriamai instaliacijai menininkė pasirinko savo jau anksčiau pamėgtą paukščių temą. Iš elektronikos atliekų sukurti paukščiai – sniegenos, zylės, varnos, kuosos ir balandžiai – bus sumontuoti į
2,5 metrų kraštinę turintį kubą, nuo apatinės instaliacijos dalies iki žemės – 4 metrai. Tamsiuoju paros metu kūrinį iš aplinkos išskirs instaliacijai panaudotas LED apšvietimas.
„Nuo pat mano, kaip profesionalios kūrėjos, veiklos pradžios, daugiausia įkvėpimo teikė trys pagrindinės temos: moteris, moteriškumas ir paukščiai. Neteko ilgai galvoti, ką gražaus galėčiau sukurti iš elektronikos įrangos – paukšteliai buvo pirmoji mintis. Kitas dalykas – kiekvieną kartą tenka atrasti techniką, medžiagas, kurios padės išreikšti idėją, sulipdyti turimas priemones, o jei instaliacija numatyta lauke – tai turi būti ne tik saugu, bet ir atsparu, esant įvairioms oro sąlygoms. Dėl to techniniams sprendimas įgyvendinti turiu pagalbininkų – pirmiausia savo vyrą – ir patikimą konstruktorių komandą“, – sako A. Kišonaitė.
Simbolizuoja laisvę, bet primena apie atsakomybę
Vingio parko prieigas puoš paukščiai, sukurti iš įvairiausios smulkiosios elektronikos atliekų: mobiliųjų telefonų – įskaitant pačius seniausius ir naujausius modelius, planšečių, ausinių, barzdaskučių, lygintuvų, ventiliatorių, elektroninių žaislų ir kitokių.
„Paukštis man, ko gero, yra laisvės, polėkio, skrydžio simbolis. Labai mėgstu stebėti paukščius. Esu prisijaukinusi du balandžius – jie kasdien atskrenda pas mane, palesa ir išskrenda. Vasaras leidžiu Klaipėdoje, tad keltu plaukdama į Smiltynę negaliu atsižavėti žuvėdrų skrydžiais. Pastaruoju metu mano tapyboje žuvėdros yra dažnos“, – pasakoja menininkė. Paukščių motyvą ji panaudojo ir savo sukurtiems lininiams kilimams, įvertintiems nacionaliniu prizu „Geras dizainas“ (2015 m.).
„Visa mano kūryba yra apie atsakingą vartojimą ir tai, kad menas turi džiuginti. Šiai krypčiai turėjo aplinkos, kurioje augau, įtaka. Dar labiau aplinkos poveikiu įsitikinau, skaitydama garsios performansų autorės Marinos Abramovič knygą. Augau laikais, kai iš pradžių nebuvo daiktų, kurių norėjosi, o vėliau nebuvo pinigų, kad tuos daiktus nusipirktum: tai suformavo mano taupumą ir gebėjimą ką nors įdomaus sukurti tarytum iš nieko“, – pasakoja A. Kišonaitė.
Kaip įrodymas – ruošdamasi interviu 15min.lt studijai, ji per keletą minučių sukūrė sagę iš auksinį elementą turinčios elektronikos detalės ir panaudoto teptuko galvutės. „Jau seniai ruošiuosi ką nors sukurti iš panaudotų teptukų – jų neišmetu“, – prisipažįsta menininkė.
Šalyje – elektronikos atliekų surinkimo sistema
Kūrėja nekviečia žmonių jos pavyzdžiu montuoti instaliacijų iš nebenaudojamos elektronikos – tokiems dalykams reikia ir specialių žinių, ir įgūdžių. Tačiau A. Kišonaitė primena apie atsakingą vartojimą ir būtinybę rūšiuoti elektronikos atliekas bei išmesti jas į specialius konteinerius, kad vėliau, patekusios į įgaliotų tvarkytojų rankas, jos galėtų būti perdirbtos ir panaudotos naujame gamybos cikle – tai yra ir šio meninio projekto iniciatorės EPA rūpestis.
„Atsakingai elgdamiesi su elektronikos atliekomis, prisidėtume ne tik prie aplinkosaugos, tvarumo, ne tik palaikytume žiedinės ekonomikos idėjas ir Europos „žaliąjį kursą“, bet ir pasirūpintume savo ir savo artimųjų sveikata. Juk netinkamomis sąlygomis namų aplinkoje laikomos ar į sąvartynus patekusios elektronikos atliekos gali tapti toksiškais teršalais. Dėl to esame sukūrę smulkiosios elektronikos, panaudotų baterijų, dujošvyčių lempučių surinkimui skirtą tinklą, mūsų konteinerius galima rasti prekybos centruose, bibliotekose ir kitose įstaigose. Stambiagabaritės elektronikos atliekas išvežame nemokamai – tereikia užsakyti paslaugą mūsų www.epa.lt svetainėje arba paskambinti telefonu“, – primena EPA projektų vadovė L. Jurevičienė.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“ ir kt. EPA vykdydama savo veiklą organizuoja atliekų surinkimą bei šalies mastu finansuoja daugiau kaip 67,6 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą.
