Pradėkite nuo pokalbio su kaimynais, kad ateityje nekiltų pykčio dėl tvoros, kuri užstoja saulę ar augalų bei medžių, kurie užauga pernelyg aukšti. Apie įstatymų džiungles ir niuansus kalbamės su specialistais iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, o augalų klausimais pataria atstovai iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.
Nusprendusiems statyti tvorą, pavasaris palankus metas. Tačiau kokią rinktis? Įmonės „Tvora“ Vilniaus padalinio vadovas Vladislavas Lovkys sako, kad ji turi derėti prie bendro vaizdo, o kraštovaizdžio specialistas, apželdinimo įmonės „Žali sodai“ vadovas Tautvydas Gurskas pataria pagalvoti ir apie gyvatvorę.
Užtvaros iki 5 m aukščio – nesudėtingi statiniai
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kad tvoros, aptvarai, diendaržiai ir kiti panašūs statiniai bendrai vadinami užtvaromis. Priklausomai nuo aukščio ir jų dalių akytumo, užtvaros iki 5 m aukščio priskiriamos I arba II grupės nesudėtingiesiems statiniams.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) konsultavimo skyriaus vedėjo funkcijas vykdantis Ričardas Indrašius savo komentare teigia, kad I grupei priskirtinos nuo 1 iki 2 metrų aukščio užtvaros, o II grupei – nuo 2 iki 5 metrų. Pastarųjų užtvarų, t. y. aukštesnių kaip 2 metrai, dalių akytumas turi būti ne mažesnis kaip 80 proc.
Svarbu žinoti, kad statybą leidžiantis dokumentas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį (užtvarą) privalomas, jei žemės sklypas patenka į bent vieną iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, esančią 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Statybą leidžiančio dokumento statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį (užtvarą) reikia, jei žemės sklypas yra bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Primintina, kad užtvaroms viršijant aukščio ar akytumo parametrus, lemiančius šio statinio priskyrimą nesudėtingųjų statinių kategorijai, statybą leidžiantis dokumentas būtinas visais atvejais (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomus naujus statinius).
Supaprastinti statybos projektai naujų nesudėtingųjų statinių statybai rengiami tuomet, kai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat kai krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams leidimo nereikia. Kitais atvejais supaprastintas statybos projektas gali būti rengiamas statytojui pageidaujant.
