Profesionalai pataria, jog šio tikslo geriausiai galima pasiekti ne didinant dozę, o nuosekliai reguliariai vartojant rekomenduojamą paros normą.
Balansą atstato ne padidintos dozės, o pastovus vartojimas
„Žmonės mano, jog, kurį laiką pavartoję didesnę nei įprasta mineralo ar vitamino dozę, greičiau atkurs jo balansą organizme. Tai rizikinga, nes organizmas, gavęs per daug tam tikrų medžiagų, į jų perteklių reaguoja stipriais simptomais – pykinimu, vėmimu ar bendru silpnumu. Vietoj staigaus ir nesubalansuoto medžiagų papildymo organizme verčiau pasirinktus vitaminus gerti nuosekliai, gydytojo ar vaistininko rekomenduotą laikotarpį“, – pabrėžia „BENU vaistinių“ tinklo vaistininkas Marius Lukštaraupis.
Jis rekomenduoja peržiūrėti visų vienu metu vartojamų maisto papildų sudėtį ir suskaičiuoti, kokį kiekį tam tikro mitybos elemento žmogus gauna su keliais maisto papildais. Pasitaiko, kad to paties vitamino ar mineralo žmogus gauna iš kelių šaltinių ir taip gerokai viršija rekomenduojamą paros normą. Pavyzdžiui, vartojant žuvų taukus, juose dažniausiai yra vitaminų A ir E, tad jų papildomai gerti nebereikia.
Įvertinti bendrą organizmo būklę
Tiksliausius atsakymus pateikia vitaminų ir mineralų koncentracijos kraujyje tyrimai, kurie šiuo metu atliekami daugelyje laboratorijų. Kaip rekomenduoja funkcinės medicinos gydytoja Algė Ivaškevičė, norint tinkamai koreguoti organizmo mineralų ir vitaminų balansą, vertėtų nuo jų ir pradėti.
„Kalbant tiek apie vitaminų stoką, tiek apie jų perdozavimą derėtų įvertinti visą organizmo būklę, o ne tik pavienius požymius. Retai organizme trūksta vieno vitamino ar vieno mineralo, nes biocheminiai procesai tarpusavyje glaudžiai susiję. Vieno iš esminių mitybos elementų pokytis sukelia kitų elementų pokyčius. Pavyzdžiui, trūkstant vitamino E, organizmas menkai pasisavina ir vitaminą A“, – komentuoja A.Ivaškevičė.
Jei mityba gerai subalansuota, yra įvairi, joje vyrauja daržovės, gali būti, kad papildomai vartoti maisto papildų net nereikia. Kita vertus, tam tikri vaistai gali sukelti mineralų ir vitaminų trūkumą, net jei mityba yra visavertė. Kai kurie nuo skrandžio rėmens ir gastroezofaginio refliukso vartojami vaistai mažina vitamino B12 įsisavinimą, vitamino D, kalcio ir magnio mineralų koncentraciją.
Diabetą ar metabolinį sindromą gydantys vaistai mažina vitamino B12 ir folinės rūgšties koncentraciją, o diuretikai organizme keičia kalio, magnio ir kalcio rezervus. Tad vieno mitybos elemento vartojimas, net didelėmis dozėmis, retai padeda išspręsti kompleksines problemas.
Rizikingiausia perdozuoti riebaluose tirpių vitaminų
Vandenyje tirpių vitaminų, tokių kaip vitaminų B ir C, perdozuoti sunku, nes jie dažniausiai pasišalina iš organizmo su kitais skysčiais. Visgi naujausi tyrimai rodo, jog, kelis kartus viršijant vitamino B6 dozę kelias savaites iš eilės, galimas nervų pažeidimas, dėl kurio jaučiamas nutirpimas ir raumenų silpnumas. Vitamino B3 perdozavimo žala dar didesnė – gali ne tik pykinti, bet ir įvykti kepenų pažeidimų.
Dažniausiai rimtų pasekmių turi riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E ir K – perdozavimas, nes jų perteklius kaupiasi kepenyse ar riebaliniame audinyje.
„Būtent dėl to, jog šių vitaminų atsargos saugomos riebaliniame audinyje, jų pertekliaus požymiai pasireiškia ne iš karto, o tik po tam tikro laiko. Tiek fiziniai simptomai, tiek tyrimų rezultatai jų perteklių parodys tuomet, kai perdozavimas bus „įsisenėjęs“. Visuomet rekomenduoju net vitamino D kiekį matuoti tyrimais – tiek prieš pradedant vartoti papildus, tiek baigus jų kursą, net žinant, jog jo perdozuoti vartojant rekomenduojamomis dozėmis mūsų klimato juostoje sunku“, – teigia gydytoja A.Ivaškevičė.
Perdozavimo požymiai – nuo pykinimo iki širdies aritmijos
Vitamino D perdozavimas suaugusiesiems pasireiškia troškuliu, dažnu šlapinimusi, bendru raumenų silpnumu. Ilgalaikis šio vitamino perteklius gali sukelti aukštą spaudimą ar padidinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Vaikai į vitamino D perteklių reaguoja pykinimu, viduriavimu, galvos svaigimu ar apetito netekimu. Bene dažniausiai pasitaiko geležies mineralo perdozavimas vaikams iki penkerių metų, tad geležies papildus rekomenduojama vartoti tik su gydytojo priežiūra.
Per didelės vitamino A dozės sukelia pykinimą, vėmimą, plaukų slinkimą, odos sausumą, galvos skausmą. Ilgalaikis šio vitamino perdozavimas taip pat gali pakenkti kepenims.
Mineralo kalio perdozavimas, kai jo vartojama didesnėmis dozėmis dėl stipraus prakaitavimo, gali sukelti aritmiją ar netgi širdies sustojimą.
„Nors mitybos elementų perdozavimas yra retas atvejis, perdozavimo požymius galima supainioti su jų stokos simptomais. Kalio trūkumas gali pasireikšti aukštu pulsu, jo perdozavimas – širdies ritmo sutrikimu, o žmogus savarankiškai ne visuomet gali tai atskirti. Tais atvejais, kai žmonės iš tiesų jaučia tam tikrus požymius ilgesnį laiką, verta nerizikuoti ir atlikti kraujo tyrimus“, – priduria vaistininkas M.Lukštaraupis.
