Projektą apie atsakingą augintinio įsigijimą ir auginimą NoriuŠuns.lt inicijavusios Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, veislinių ar neveislinių šunų veisimas – sudėtinga ir atsakinga veikla. Žmogus turi ne tik išmanyti biologiją, kinologiją, genetiką, tačiau privalo žinoti ir Europos sąjungoje bei Lietuvoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius tokią veiklą.
Visose ES šalyse šunis saugo Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos. Joje numatoma, jog šunų veisimas galimas tik tuo atveju, jeigu šia veikla užsiima atsakingas asmuo, turintis atitinkamą profesinį išsilavinimą ar patirtį.
Veisėjai privalo registruotis VMVT
Praėjusių metų liepą įsigalioję reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams numato, kad visi šunų veisėjai turi būti įregistruoti – tai padaryti galima kreipiantis į teritorinę Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) ir pateikiant prašymą.
Šunys negali visą laiką būti laikomi uždaryti patalpoje, nebent jie ne mažiau kaip kartą per dieną ne trumpiau kaip valandą yra išvedami pasivaikščioti.
Pasak VMVT Gyvūnų gerovės ir sveikatingumo skyriaus vedėjo pavaduotojos Kristinos Stakytės, prašyme reikia nurodyti numatomų veisti šunų veisles, patinų ir patelių skaičių bei planuojamą vadų skaičių per metus. Taip pat suteikti informaciją apie tai, kur bus laikomi gyvūnai.
Labai svarbu, kad veisėjas užtikrintų gyvūnų gerovės reikalavimus – šunims turi būti sudaromos sąlygos laisvai judėti, o prireikus pasislėpti poilsiui, patalpoje turi būti įrengti guoliai, būtina pasirūpinti ir gyvūnų poreikius tenkinančiais žaislais. Triukšmas turi būti minimalus. Būtina palaikyti šunyčiams tinkamą aplinkos temperatūrą ir oro drėgmę.
„Šunys negali visą laiką būti laikomi uždaryti patalpoje, nebent jie ne mažiau kaip kartą per dieną ne trumpiau kaip valandą yra išvedami pasivaikščioti. Be to, veisėjai privalo tvarkyti augintinių apskaitą, planuoti jų sukergimo laiką, užtikrinti, kad sukergimas nesukels žalos gyvūno sveikatai, ir garantuoti, kad bus veisiami tik genetiškai visaverčiai gyvūnai. Iki pat perdavimo naujiems šeimininkams turi būti užtikrinama kasdieninė šunų socializacija“, - vardija K.Stakytė.
Perkant – reikalauti šuns tapatybės dokumento
Veisėjai gali parduoti ar atiduoti tik kliniškai sveikus ir atjunkytus šunelius. Privaloma informuoti pirkėją apie parduodamo gyvūno sveikatą, jam atliktas veterinarines procedūras, skiepus, kurie yra privalomi, ir jo priežiūros ypatumus.
Šunų veisėjai, parduodami ar dovanodami gyvūną, pirkėjui turi perduoti augintinio tapatybės dokumentą, o jei parduodamas veislinis gyvūnas – ir šuns kilmės dokumentą. Tiek kilmingi, tiek ne šunys turi būti su identifikacine mikroschema.
Jei šių dokumentų veisėjas neperduoda ir šuniukas nėra paženklintas mikroschema, pirkėjas gali atsisakyti pirkti gyvūną.
„Jei šių dokumentų veisėjas neperduoda ir šuniukas nėra paženklintas mikroschema, pirkėjas gali atsisakyti pirkti gyvūną. Jis taip pat galėtų pranešti mums apie šiuos pažeidimus paskambinęs nemokamu telefonu 8 800 40403”, - atkreipia dėmesį VMVT Gyvūnų gerovės ir sveikatingumo skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Jos teigimu, pakartotini gyvūnų veisimo bei registravimo taisyklių pažeidimai pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksą gali užtraukti iki dviejų tūkstančių litų siekiančią baudą kartu su gyvūnų konfiskavimu.
