Šunį sužalojo Naujųjų metų išvakarėse
Nelaimė Klaipėdoje, prie vieno Šilutės plento daugiabučio, įvyko Naujųjų metų išvakarėse.
Kartu su savo augintiniu, 14 metų vokiečių aviganiu Atu, E.Samulionis išėjo į lauką. Iki vidurnakčio buvo likusi maždaug valanda.
„Išėjome paskutiniam tų metų pasivaikščiojimui, nes jau po truputį ėmė šaudyti fejerverkai.
Atas buvo vedamas su ilgu dresavimo pavadžiu, kad, išsigandęs fejerverkų garso, nepabėgtų. Nors niekada taip nebūdavo, bet dėl jo amžiaus apsisaugojau.
Netrukus pasirodė palaidas kaimyno šuo. Pasikviečiau Atą arčiau savęs, pamačiau ir kaimyną. Kai mus skyrė keli metrai, jo šuo lodamas pribėgo prie mūsų, ir Atas truktelėjo pavadį link jo.
Tačiau kaimynas pačiupo Atą, ir šuo suinkštė iš skausmo.
Mano rankose pavadėlis buvo per daug atleistas, kad galėčiau jį sustabdyti, bet pagalvojau, kad Atas su antsnukiu, tad jokių bėdų nebus.
Tačiau kaimynas pačiupo Atą, ir šuo suinkštė iš skausmo. Viskas įvyko akimirksniu, kaimynai per balkonus pradėjo šaukti: ką tu padarei šuniui, paleisk šunį.
Kadangi kaimynas buvo nugara į mane, aš nepamačiau, ką jis padarė. Pamačiau tik, kad Atas nebevaldo kairės pusės galinės kojos, pamaniau, kad užmynė ant pėdos, nes buvo visa žemėta, gal sutraiškė“, – pasakojo klaipėdietis.
Pamatė, kad šuo kraujuoja
Pasak E.Samulionio, kaimynas iš karto pabėgo. Abu vyrai buvo pažįstami, mat jie gyvena ne tik tame pačiame name, bet ir toje pačioje laiptinėje.
E.Samulionis pasuko namo, ir tik prie lifto pamatė, kad per augintinio šlaunį sruvena kraujas. Dar kildamas liftu vyras iškvietė policiją. Pasak jo, viskas vyko tikrai greitai – nuo to, kol Evaldas su augintiniu išėjo iš namų, buvo praėjusios tik aštuonios minutės.
Tuo pat metu E.Samulionis ėmė ieškoti, kas galėtų suteikti pagalbą Atui, tačiau Naujųjų metų sutikimo vakarą rasti budintį veterinarijos gydytoją yra sunku.
„Kol važiavo policija, skambinau veterinarijos gydytojams, bet dėl šventinio meto tai buvo neįmanoma misija. Galiausiai atvažiavo policija, tačiau kaimynas durų neatidarė, nors jie girdėjo, kad bute kažkas yra.
Taip ir likome su sužeistu šunimi. Pavyko gauti vieno veterinarijos gydytojo asmeninį telefono numerį ir, likus kelioms minutėms iki vidurnakčio, prisiskambinau. Tik gavę tikslias gydytojo instrukcijas sustabdėme smarkų kraujavimą. Atsirado vilties, kad Atas vis dėlto gyvens“, – pasakojo vyras.
Gyvūnui rekomenduoja eutanaziją
Kitą dieną, kai gyvūną apžiūrėjo veterinarijos gydytojas, paaiškėjo, kad jis peiliu sužalotas į kryžkaulio sritį, o tokie sužeidimai palieka liūdnas pasekmes. Peiliu padaryta žaizda yra 4–5 centimetrų gylio ir kelių centimetrų pločio.
„Dabar jis nenulaiko kairės pusės kojos, prilaikomas šuo nueina kelis žingsnius ir griūva.
Gal randas gydamas pradėjo spausti nervą, bet dėl šuns amžiaus veterinarijos gydytojas neberekomenduoja jokių operacijų. Vargu ar jos padės. Po kasdienes vaistų ir lašinių injekcijos Atas trumpam atsigauna ir pats nukeliauja kelis metrus, bet griūna vėl“, – sakė šunį slaugantis E.Samulionis.
Kaip rašoma veterinarijos gydytojo pažymoje, gydymo laikotarpiu ėmė ryškėti neurologiniai reiškiniai, kairės pusės hemiparezė, kurią galėjo sukelti kaklo trauma.
Tęsiant gydymą Ato sveikata prastėjo, todėl paskutinė veterinarijos gydytojo pateikta išvada – rekomenduojama eutanazija.
Paaiškino, kad dūrė norėdamas apraminti
Lygiagrečiai su Ato gydymu E.Samulionis kreipėsi ir į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.
„Parašėme policijoje skundą, pareigūnai sakė, kad tokie pasišvaistymai su peiliu yra baudžiamasis kodeksas. Po kelių dienų paskambino tyrėja, paprašė veterinarijos gydytojo išrašo. Jį nuvežiau, papasakojau, kaip kas buvo. Ir viskas, daugiau aš tyrėjos nemačiau.
Tik iš gauto laiško, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, sužinojau, kad kaimynas paaiškino, kad Atas kramtė jo šunį, o aš nieko nedariau. Būtent – kramtė.
Norėdamas apraminti jis dūrė su peiliu. Tačiau įdomu tai, kad namie apžiūrėjęs savo šunį, jis jokių „kramtymo“ pažeidimų nerado.
Nei liudininkai buvo apklausti, nei įvykio vieta apžiūrėta.
Ir to pakako, kad tyrėja nuspręstų nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nei liudininkai buvo apklausti, nei įvykio vieta apžiūrėta. Mano žmonai, atmesdama skundą, policija net pasakė frazę: skambinkit, jei kas nutiks, mes negalime visų apsaugoti“, – nusivylimo neslėpė E.Samulionis.
Klaipėdietį nustebino ir trumpas apskundimo terminas – tik septynios dienos. Visgi savo teise apskųsti policijos nutarimą jis pasinaudojo.
„Apskundžiau prokurorui, vėl teko krūvą pažymų iš veterinarijos gydytojo vežti. Po poros savaičių gavom atsakymą iš prokurorės. Skundas atmestas!
Išvada maždaug tokia: kadangi šuo gydomas veterinarijos klinikoje, tai leidžia manyti, kad jis pasveiks ir neliks likutinių reiškinių, dūris peiliu buvo momentinis, kad šuo būtų apramintas ir be tikslo sužalotas. Nors mano šuo buvo su antsnukiu“, – kalbėjo šuns Ato šeimininkas.
Dabar jis skundą pateikė ikiteisminio tyrimo teisėjui ir atsakymo kol kas negavo.
Labiausiai E.Samulionį pribloškė prokuratūros vertinimas, kad šuo pasveiks, nes yra gydomas.
„Iš kur jie gali žinoti? Galiausiai dabar jau aišku, kad jį teks migdyti“, – kalbėjo vyras.
Tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai paskubėjo su išvadomis, pasak Evaldo, nustebino ir gyvūnų teisių apsaugos tarnybą, į kurią vyras kreipėsi.
„Beliko tik viešinti šitą kraupią istoriją. Tokie dalykai vyksta, niekam šuns bėdos neįdomios. Aš nesu toks žmogus, kuris kuo nors skųstųsi, reikštų pretenzijas, tačiau šį kartą tai yra pagalbos šauksmas, tai žinia apie tai, kaip Lietuvoje yra neginami gyvūnų interesai“, – sakė E.Samulionis.
Nesutarimai – jau ne pirmus metus
Kalbėdamas apie kieme kilusį konfliktą E.Samulionis pabrėžia, kad jo vokiečių aviganį Atą pažinojo visas kiemas, su juo žaisdavo kiemo vaikai, o gyvūnas niekada nerodė agresijos.
„Visi jį vadindavo komisaru Reksu“, – sunkiai valdydamas emocijas kalbėjo E.Samulionis.
Nors kaimyno šuo, pasak pašnekovo, yra gerokai mažesnis, tačiau jis ir lodavo, ir rodydavo agresiją: „O Atas niekada. Jis buvo ramus šuo.“
„Visi jį vadindavo komisaru Reksu“, – sunkiai valdydamas emocijas kalbėjo E.Samulionis.
Be to, E.Samulionis pabrėžia, kad jis yra namo pirmininkas, o su kaimynu tiek jis, tiek kiti namo gyventojai turėdavo įvairių nesmagių pokalbių. Prieš kelerius metus net buvęs atvejis, kada, E.Samulionio iniciatyva, kaimynas buvo nubaustas.
„Tai ne dėl šuns, o dėl manęs konfliktas. Aš manau, kad tas peilis turėjo būti skirtas man, tačiau jis galbūt pabūgo. Juolab kad ir dėl šunų tai jau ne pirmas mūsų konfliktas“, – sakė klaipėdietis.
Klaipėdietis nesutinka su tuo, kad kaimynas būtų nubaustas tik administracine tvarka.
„Aš esu įsitikinęs, kad švaistymasis peiliu vertas baudžiamosios atsakomybės, juolab, kai mano šuo nekėlė pavojaus. Kaimynai buvo pasirašę, kad šuo yra geras ir ramaus būdo. Juk mes gyvename ne tik tame pačiame name, bet net ir toje pačioje laiptinėje“, – sakė klaipėdietis.
Pasak Evaldo, įtampą dėl kaimyno jaučia ir jo šeima: žmona ir sūnus. „Mūsų sūnus bijo pats vienas pareiti iš mokyklos, bijo susitikti su tuo kaimynu laiptinėje“, – teigė vyras.
Tyrėjai neįžvelgė, kodėl reikia pradėti ikiteisminį tyrimą
E.Samulionio pareikšimą nagrinėję Klaipėdos teisėsaugininkai nusikaltimo šioje istorijoje neįžvelgė, nors baudžiamasis kodeksas atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais numato.
Vadovaujantis kodeksu, žiaurus elgesys su gyvūnas gali būti gyvūno mušimas, smaugimas, pakabinimas, galūnių sukinėjimas, atėmimas galimybės judėti, laikymas labai blogomis sąlygomis, marinimas badu, privertimas tenkinti iškreiptus žmogaus seksualinius poreikius, naudojimas jo sveikatai kenkiantiems sunkiems darbams ir panašiai.
Kaip rašoma Klaipėdos VPK nutarime nepradėti ikiteisminio tyrimo, nėra duomenų, kad kaimynas taip elgėsi tyčia. Nutartis atsisakyti pradėti tyrimą jam atsiųsta sausio 6 dieną.
„Iš surinktos medžiagos matyti, jog (...) veiksmai kaimyno Evaldo Samulionio šuns nėra toleruotini ir nebaudžiami, tačiau dūris peiliu nebuvo tiesiogiai nukreipti į gyvūno ilgalaikį kankinimą ir tyčinių padarinių buvimą, jo suluošinimą ar mirtį.
Nėra paneigta aplinkybė, jog tarp šunų galėjo įvykti koks nors incidentas, dėl kurio būtų reikėję apraminti gyvūnus, juos apsaugoti. Matyti, kad (...) veiksmai nebuvo tęstiniai, tai buvo momentinis veiksmas, susiklostęs konfliktinėje situacijoje.
Kadangi nėra objektyvių duomenų, jog (...) tyčia norėjo kankinti gyvūną, sukeliant jam ilgalaikes kančias, veikimu šuniui nebuvo atimta gyvybė, jis nesuluošintas, dėl to nesant šiems padariniams, manytina, kad nebuvo padarytas baudžiamas nusižengimas, turintis LR BK 310 str. 1 d. dalyje turinčių sudėties požymių, ikiteisminis tyrimas policijoje nepradėtinas.
Pažymima, jog (...) veiksmai E.Samulionio šuns atžvilgiu, nors ir neatitinka baudžiamajame kodekse numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 346 str. 16 d. sudėtį.
Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą kaltininkui nuo 50 iki 1 200 eurų. (...)
Todėl, nesant baudžiamojo nusižengimo sudėčiai, tikslinga (...) atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną“, – rašoma Klaipėdos VPK E.Samulioniui atsiųstame nutarime.
Panašius motyvus išdėstė ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra. „Nors (...) veiksmai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, laikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad tokie veiksmai nusikalstami, nes nesukėlė BK 310 straipsnio 1 dalyje aprašytų padarinių. Nors šuo sužalotas, tačiau jis gydomas, ir yra pagrindo manyti, kad, suteikus veterinarinę pagalbą, jis pasveiks.
Pareiškėjas pateikė duomenis, kad šuo sužalotas ir gydomas, tačiau nėra duomenų, kad gyvūnui atsirado sveikatos liekamųjų reiškinių. Vien sužalojimo konstatavimo faktas nėra pakankamas daryti išvadai apie gyvūno suluošinimą BK 310 straipsnio 1 dalies prasme“, – rašoma prokuratūros rašte.
