Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 09 18

Vynuogių derliaus nuėmimo įkarštis

Vyndarių pasaulyje dabar didžiulis sujudimas. Rugsėjo–spalio mėnesiais daugelyje vyndaryste besiverčiančių šalių pats vynuogių derliaus surinkimo metas.
Prisirpusios "Cabernet Sauvignon" rūšies vynuogės
Prisirpusios "Cabernet Sauvignon" rūšies vynuogės / „Scanpix“ nuotr.

Vynas - pats seniausias žmonijai žinomas svaigusis gėrimas. Nenuostabu, kad per tūkstančius metų susiformavo savitos jo gaminimo tradicijos. Be jokios abejonės, vynininkystėje svarbiausias dalykas yra vynuogės. Todėl derliaus rinkimas laikomas ypač svarbiu, kone sakraliniu ritualu. Na, o nuėmus derlių tiesiog būtina švęsti. Senovėje manyta, kad deramai neatšventus vynuogių derliaus nuėmimo pabaigos, galima užrūstinti dievus, tada kitų metų derliaus vynas bus aitrus lyg actas.

Senais laikais vynuogių derliaus nuėmimo pabaigtuvių iškilmės buvo rengiamos spalio pabaigoje. Jos vadintos palapinių švente, nes derliaus nuėmėjai gyvendavo laikinose lauko palapinėse. Dabar papročiai pasikeitę, tačiau kiekviena šalis nepamiršta paminėti šios linksmos šviežiai spaustu vynu kvepiančios šventės.

Dievo numylėtinė Gruzija

Vyno tėvyne tituluojama Gruzija švenčia išties įspūdingai. Ji viena iš tų šalių, kurios išsaugojo archajiškas tradicijas ir neregėtą pagarbą šiam tauriam gėrimui. Kalbama, jog Gruzijoje vynuogės spaudžiamos pasipuošus nacionaliniais kostiumais ir dainuojant tradicines dainas. Apie Gruzijos vyndarystės ištakas pasakoja legenda. Kai Dievas dalijo žemę, gruzinai sėdėjo prie gausiai apkrauto stalo ir šventė. Taip pražiopsojo dalybas. Sužinoję Dievui paaiškino, kad tuo metu jie kėlė taures už Dievą ir taip jį garbino. Dievas labai apsidžiaugė ir nusprendė gruzinams atiduoti ypatingą žemę, kurią buvo pasilikęs sau. Toji žemė buvo skirta nepaprastai derlingiems ir aromatingiems vynuogynams augti.

Skirtinguose Gruzijos regionuose vynuogių derliaus nuėmimo laikas skiriasi: pietiniuose Kachetijos rajonuose vynuogės sunoksta jau rugsėjo vidury, vakarinėje dalyje – tik spalio pabaigoje. Paprastai derliaus nuėmimas kiekviename regione trunka apie savaitę. Tuo metu Gruzija vadinama „karščiausiu planetos tašku“. Dabar Gruzijoje auga daugiau nei 500 rūšių vynuogių, tačiau vynui gaminti naudojama tik apie tris dešimtis.

Temperamentingoji Ispanija

Ispanijos vynas patenka į geriausiųjų dešimtuką. Sakoma, kad jis toks pat sodrus ir įvairialypis kaip ir šios šalies žmonių temperamentas. Ispanai dievina vyną ir nė už ką nepraleidžia progos triukšmingai švęsti vynuogių derliaus šventę. Kadangi šios šalies gyventojai garsėja įvairiomis netradicinėmis fiestomis ir mėgsta per jas smagintis vienas į kitą svaidydami įvairius daiktus (pavyzdžiui, apelsinus ar pomidorus), vyno garbei taip pat organizuojamas mūšis. Apsvaigę ir įsismaginę nuo jauno vyno ūžautojai kasmet murkdosi vynuogių tyrėje vynuogių mūšyje Binissalem kaimelyje, Maljorkoje. Gliti vynuogių masė upėmis teka po visas gatves, o jos kvapas, primindamas vynuogynų derlių, tvyro kelias savaites.

Portugalijos linksmybės

Portugalija taip pat yra vyndarystės senbuvė ir vyno rinkoje turi išsikovojusi gerą vardą. Ypač ji garsi legenda tapusiu Porto vynu. Douro regionas, vienas seniausių vyno regionų pasaulyje į vyndaryste garsėjančiuose miestukuose vykstančias linksmas šventes ir vyno degustacijas privilioja begales turistų. Daugelį ypač traukia galimybė drauge su derliaus rinkikais pašokti ant sumaigytų vynuogių arba dalyvauti vyno spaudimo varžybose. Visiems žinoma, kad tikras vynas spaudžiamas vynuoges mindant kojomis ir širdingai traukiant dainas.

Žiupsnelis istorijos

► Manoma, jog vynas kilęs dabartinėse Gruzijos ir Armėnijos teritorijose. Tbilisio vynininkystės muziejuje saugomi vyno gaminimo indai, kurie, kaip teigiama, pagaminti 7000–8000 m. pr. Kr. Vėlesniu laikotarpiu su vyno vartojimu susijusių piešinių aptinkama senovės Egipto papirusuose, tačiau spręsti konkrečiau apie to meto gamybos technologijas mokslininkai nesiima.

► Šiuolaikinio vyno ištakos siejamos su senovės graikais ir romėnais. Apie 2000-500 m. pr. Kr. graikai įsikūrė kone visoje Viduržemio jūros pakrantėje, t. y. dabartinės Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos teritorijose, ir čia pradėjo kirsti miškus bei sodinti vynuogynus. Vynininkystę ypač išplėtojo romėnai, vyną ėmę fermentuoti ir laikyti medinėse statinėse. Ant stalo gėrimą patiekdavo išpilstytą į stiklinius butelius (tiesa, visiškai nepanašius į šiandien vartojamus), kuriuos nusikopijavo iš sirų. Romėnai vyno išgerdavo išties daug. Kai kurių istorikų teigimu, vynas ir orgijos sužlugdė Romos imperiją.

► Pasak istorinių šaltinių, populiariausi antikos laikų vynai buvo tiršti ir saldūs. Šiuolaikiniam vyno vartotojui gali atrodyti gana keista, bet tuomet dažniausiai jie buvo geriami praskiesti vandeniu (kai kuriuose šaltiniuose netgi teigiama, kad jūros vandeniu).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos