Atvežtų drabužių niekas nepriėmė
Kaip pasakojo pats į redakciją paskambinęs Druskininkų rajone gyvenantis Aurimas, atsakingai atrinkęs septynis maišus moteriškų ir vyriškų drabužių juos atvežė į Vilnių, kad galėtų padovanoti vienai ar kitai organizacijai – nes drabužiai, vyro teigimu, dar geros kokybės, nenudėvėti ir kam nors galintys būti labai naudingi.
„Atvažiavęs į Vilnių skambinau gal septynioms organizacijoms, tarp jų „Caritas“, Lietuvos Raudonajam Kryžiui, „Maltiečiams“, Vilniaus neįgaliųjų dienos centrui, Vilniaus miesto socialinės paramos centrui ir kitoms, ir visos jų atsisakė priimti atvežtus drabužius. O jie tikrai geri, tvarkingi, bandžiau paaukoti žmonėms, kurie tikrai juos galėtų nešioti.
Išgirdau atsakymą, kad visi ir taip daug turi, vietos sandėliuoti nėra, tad gali priimti tik mažą kiekį ir tik sezoninių drabužių. Sako: jei atvešite mažai, gal kokią šeimą ir surasime, bet jei daug, tai jautiesi, tarsi pridarai žmonėms darbo.
Išgirdau atsakymą, kad visi ir taip daug turi, vietos sandėliuoti nėra, tad gali priimti tik mažą kiekį ir tik sezoninių drabužių.
Man labai keista, kad dėl sandėliavimo priežasčių atsisakoma paramos, kurią būtų galima panaudoti, kad ir vėliau. Užsienyje labdarą visada priima, suranda būdą. O pas mus kažkaip atsainiai žmonės žiūri, lengviau surasti problemą, kodėl nepriimti, negu priimti. Išeina toks kuriozas, aukoji labdarai, bet gali aukoti tik pagal kažkokius kriterijus“, – apmaudo neslėpė vyras.
Sukrautuose maišuose, Aurimo teigimo, – geri, firminiai drabužiai: kostiumai, kelnės, batai, sijonai, palaidinės. „Jei tie drabužiai būtų prasti, suplyšę, nešvarūs – nebūtų gaila palikti prie konteinerio. Bet dabar tikrai manau, kad yra žmonių, kurie su džiaugsmu jais dar galėtų pasinaudoti“, – sakė pašnekovas.
Paklausta, ar priima labdarą drabužiais, Vilniaus neįgaliųjų dienos centro vadovė Nijolė Zenkevičiūtė atsakė teigiamai, tik pabrėžė, kad svarbu, kokie jie – turi būti tvarkingi, nenudėvėti, o štai vaikiškų beveik nereikia, nes vaikų jų centre labai nedaug. Moteris tvirtino nesulaukusi minėto pono Aurimo skambučio ir nustebo, kad nė viena organizacija nesutiko priimti vyro atvežtos labdaros.
„Į savo mobilųjį tikrai nesulaukiau jokio skambučio tokiu klausimu, tad nežinau, su kuo tas vyriškis galėjo kalbėti. Vilniuje veikia 39 organizacijos, man labai keista, kad tikrai niekas nesutiko priimti tų drabužių, skamba neįtikimai. Netikiu, kad nepriimtų organizacijos, kurios dirba su „Maisto banku“, ar „Caritas“, – nuostabos neslėpė N.Zenkevičiūtė.
„Caritas“: per dieną būna net 100 mašinų
Kaip vieną didžiausių problemų humanitarinę veiklą vykdančios ir vargstantiems padedančios organizacijos išties įvardijo patalpų trūkumą, kur būtų galima sandėliuoti gaunamą labdarą. Taip pat tai, kad gaunamos labdaros drabužiais kiekiai yra labai dideli ir dažnai neatitinkantys žmonių, kuriems reikia pagalbos, poreikių.
„Mes mielu noru priimtume žmonių drabužius, bet taip masiškai jie yra vežami, kartais per dieną būna net apie šimtą mašinų. Savo puslapyje esame aiškiai išdėstę, ko reikia, t. y. tvarkingų, nenudėvėtų sezoninių drabužių ir nedideliais kiekiais, nes kitaip mes patys apsikrauname, rašome, skambiname seniūnijoms, kad jie paimtų, bet beveik niekas neatsiliepia, niekam nereikia tų drabužių, jau tiek visur yra perpildyta“, – sakė Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ socialinės tarnybos vadovė Snieguolė Rudzinskienė.
Prašome žmonių atrinkti tik sezoninius geros būklės drabužius ir mes juos tikrai paimsime.
Pasak jos, situacija išties sudėtinga, sprendžiama, ką daryti. „Tie, kurie atveža, o mes nepaimame, išsako mums visą savo nepasitenkinimą, neva mes čia tokie turtingi, kad nereikia. Suprantu, kad yra nepatenkintų žmonių, yra ir skundų, bet mes ir patys nežinome, ką daryti, esame pasimetę“, – teigė pašnekovė.
S.Rudzinskienės vertinimu, dabar žmonės turi labai daug drabužių. Anksčiau, jos teigimu, drabužių atveždavo kur kas mažiau ir pačių aukotojų buvo mažiau, tad ir tą labdarą organizacija priimdavo.
„Anksčiau dažniausiai atveždavo drabužius, kai žmogus numirdavo ir nebūdavo, kur jų dėti. Dabar yra labai daug dėvėtų drabužių parduotuvių, žmonės gal labai daug prisiperka. Kiti perka maišais, pasilieka sau ką geresnio, o kitus veža pas mus, – apie situaciją kalbėjo „Caritas“ socialinės tarnybos vadovė.
– Prašome žmonių atrinkti tik sezoninius geros būklės drabužius ir mes juos tikrai paimsime. Labiausiai trūksta vyriškų sezoninių drabužių, bet gali būti ir vaikiški – striukytės, batukai, taip pat pirštinės, kojinės, kepurės. Trūksta patalynės, pledų, antklodžių. Dabar reikalingiausi šilti sezoniniai drabužiai, avalynė, o vasarinių neturime nei kur sandėliuoti, nei kam jų atiduoti. Siūlome žmonėms pasiimti ir vasarinių drabužių ar avalynės, bet jei žmogus benamis – jis net neturi, kur jų dėti.“
Raudonasis Kryžius paramos drabužiais nerenka
Kaip teigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Gintarė Guzevičiūtė, paramos drabužiais jie nerenka, nes neturi tam sandėliavimo galimybių.
„Kai krizės paliestiems žmonėms reikia pagalbos drabužiais, bendradarbiaujame su VšĮ „Humana People To People Baltic“. Pagal suformuotą konkretų poreikį jie mums suteikia konkrečius drabužius. Pavyzdžiui, kartais reikia išskirtinai vaikiškų tam tikro dydžio drabužių. Taip galime efektyviau administruoti paramą ir suteikti tokią pagalbą, kokia tuo metu krizės paliestam žmogui yra labiausiai reikalinga.
Taip pat Lietuvos Raudonasis Kryžius prisideda prie visame pasaulyje veikiančios drabužių perdirbimo iniciatyvos, kuri nebenaudojamą tekstilę kviečia atiduoti į „H&M“ parduotuves. Už kiekvieną šioje parduotuvėje surinktų drabužių kilogramą 0,02 euro paaukojama Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklai“, – paaiškino G.Guzevičiūtė.
Didžiausias poreikis – regionuose
„Maltiečių“ viešųjų ryšių koordinatorė Daiva Grikinienė į klausimą, ar priima paramą drabužiais, atsakė tą patį: kol kas nepriima, nes neturi, kur sandėliuoti. Pašnekovė užsiminė, kad švenčių proga žmonėms vežiojo ne dėvėtus drabužius, o firmų įsteigtas dovanėles: šiltas kojines, higienos priemones ir pan.
D.Grikinienės teigimu, situacija tampa nelogiška, kai žmonės labdarą dėvėtais drabužiais iš regionų atveža į Vilnių, atiduoda čia, o organizacijos darbuotojai ją išsiunčia atgal į regionus. Todėl „Maltiečių“ vadovė visiems, gyvenantiems regionuose, siūlo norimus paaukoti drabužius vežti ne į sostinę, o paskambinti organizacijos padaliniams, kurių yra visoje Lietuvoje, nes ten parama yra kur kas reikalingesnė.
„Vilniuje pasiūlos yra kur kas daugiau, regionuose jos tikrai mažai. Kai taip pirmyn atgal vežiojami drabužiai, dirbamas dvigubas darbas. O dėvėtų drabužių poreikis regionuose tikrai yra“, – sakė pašnekovė ir patarė visiems, norintiems paaukoti dėvėtų drabužių, skambinti jiems. Organizacijos atstovai pasakys, ko reikia, ir nukreips ten, kur ta parama gali būti reikalinga.
Mūsų globojamiems senukams, kurie daugiausia laiko leidžia namuose, reikia šiltų pižamų, megztinių, treningų, taip pat patalynės.
„Visai neseniai vienas žmogus pripakavo savo nebedėvimų kostiumų, lietpalčių, bet esmė ta, kad mūsų globojamiems senukams, kurie daugiausia laiko leidžia namuose, tokių dalykų nereikia. Jiems reikia šiltų pižamų, megztinių, treningų, kad galėtų namuose dėvėti, taip pat patalynės. O biuro drabužiai, seni lietpalčiai ir pan. tiems žmonėms yra nereikalingi. Mes taip tik prisikrauname į savo sandėlius ir paskui nebežinome, ką su tais drabužiais daryti. Anksčiau priimdavome, patys rūšiuodavome, prašydavome, kad kas nors nuvežtų. Pamatėme, kad darome trigubą darbą.
Kalbant apie vaikus – jiems reikia sportinės avalynės, šiltų batų ir striukių. Žmonės atveža kūdikių drabužėlių, bet mums nėra, kur jų dėti. Geriausia, kai žmogus mums paskambina tiesiogiai, mes jam pasakome, ko reikia. O aukštakulniai batai – esame sulaukę ir tokios labdaros, ar kostiumai, kad ir „Hugo Boss“, yra nereikalingi, nes neturime, kam jų atiduoti“, – primindama, kad organizacijos tikslinė auditorija yra senyvo amžiaus žmonės ir vaikai, padėtį aiškino D.Grikinienė.
