Birželio 6–8 dienomis Vilniuje vyko Moterų politikos lyderių („Women Politicial Leaders“, WPL) suvažiavimas, kuriame dalyvavo įvairių Europos šalių premjerės ir prezidentės, taip pat lyderės iš Afrikos, Pietų Amerikos šalių, Naujosios Zelandijos.
Birželio 7 dieną M.Mažvydo bibliotekoje surengta aktyvių moterų asociacijos „Lyderė“ suorganizuota diskusija aktualia tema – apie moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus. Diskusijoje savo šalies situaciją apžvelgė ir įspūdingą politinę karjerą padariusi Atifetė Jahjaga – buvusi Kosovo prezidentė.
Pajutau, ką reiškia ne tik atlikti prezidentės pareigas, tačiau ir kovoti su vyrišku požiūriu, kad moteris negali vesti šalies į priekį. Viename pirmųjų savo susirinkimų paklausiau: „O kurgi moterys?“
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas, moterų teisių aktyvistas Donatas Paulauskas atskleidė, jog Lietuvoje vyrų ir moterų atlyginimai išsiskiria apie 14 proc. (Europos vidurkis – 16 proc.). Galėtume teigti, jog mūsų šalyje ši problema nėra didelė, tačiau D.Paulauskas pabrėžė, jog pastaraisiais metais atlyginimų atotrūkis vis didėja ir nėra imamasi jokių veiksmų šiam procesui sustabdyti.
Diskusijoje dalyvavusi Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose, pasidalino statistika, jog baigę aukštąsias mokyklas jaunuoliai – tiek merginos, tiek vaikinai – dažniausiai uždirba tiek pat. Tačiau pirmieji skirtumai išryškėja apie 30-uosius gyvenimo metus – tuo laikotarpiu, kai dauguma jaunų moterų susilaukia pirmagimio. Nuo šių metų atrodo, kad moterų atlyginimas tarsi „įšaldomas“ ir nebekyla net grįžus iš šių atostogų, o vyrų – sėkmingai auga toliau.
„Vienas mano kolega paėmė mėnesio tėvystės atostogas ir grįžo po vos dviejų savaičių. Kitų Seimo narių jis buvo sutiktas pagyrimais: „tikras profesionalas“, „atsidavęs darbui“, „žino, kur prioritetai“. O dabar pagalvokite – ar taip būtų sutikta moteris, grįžusi praėjus dviem savaitėms po gimdymo? Juk tai – fiziškai įmanoma. Akivaizdu, kad ji nebūtų pagirta. Ir viskas prasideda nuo lyčių stereotipų, kai mergaites auginame, kad jos neišsišoktų, būtų paklusnios, nuolankios, gražios, o berniukus – kad siektų iššūkių, būtų kovingi, principingi“, – pavyzdį prisiminė V.Čmilytė-Nielsen.
Visiems rūpėjo tik jauniausios ir pirmosios prezidentės išvaizda
Diskusijos pradžioje banko „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė paprašė viešnios Atifete Jahjaga trumpai papasakoti apie savo politinę karjerą konservatyvioje ir patriarchalinių pažiūrų valdomoje šalyje.
A.Jahjaga teigė, jog ji baigė teisės studijas vos baigiantis karui Kosove ir netikėtai nusprendė stoti į policijos pareigūnų gretas. Tuomet ji buvo viena iš vos kelių moterų tarp policininkų, šalyje sklandė požiūris, kad į jėgos struktūras moterims eiti nederėtų.
Įdomiausia, jog šį Atifete sprendimą labai palaikė tėvas, tačiau mama itin išgyveno, buvo įsitikinusi, kad dukra griauna savo karjerą dar nė jos nepradėjusi.
Tačiau jos karjera klostėsi žaibo greičiu – būdama 32-ejų Atifete jau turėjo generolės majorės karinį laipsnį – tuo metu ji buvo vienintelė moteris visoje pietryčių Europoje, turinti tokį laipsnį, ir jauniausia generolė majorė visame pasaulyje.
Dar po kelerių metu ji tapo pirmąja ir jauniausia Kosovo prezidente moterimi. Ir atėjo į nelengvą politinę aplinką – du prezidentai iki jos jau buvo nušalinti dėl visuomenės nepasitikėjimo ir korupcinių veiklų.
„Buvau išrinkta per pirmąjį turą 80 proc. balsų ir per visą kadenciją išlikau nepriklausoma – neprisijungiau prie jokios politinės partijos. Pajutau, ką reiškia ne tik atlikti prezidentės pareigas, tačiau ir kovoti su visiškai vyrišku požiūriu, kad moteris negali vesti šalies į priekį. Ir beje, vesti geriau nei vyrai.
Viename pirmųjų savo susirinkimų pusiau juokais paklausiau politikų: „O kurgi moterys?“ Kur jūsų departamento, savivaldybės, jūsų biuro moterys?
Lietuvoje tarp viešųjų įstaigų vadovų 37 proc. yra moterys, tarp privataus kapitalo bendrovių vadovų – 17 proc. moterų. 17 proc. – tai lygiai 3 moterys vadovės.
Pamažu susirinkimuose pristatėme daugiau kėdžių, moterų ėmė daugėti. Mano kadencijos pabaigoje susitikimuose jų būdavo jau maždaug trečdalis. Ir visos jos iki tol būdavo nustumiamos į šoną, kaip žmonės, kurių nuomonės neverta išklausyti“, – prisiminė A. Jahjaga.
Situacija Lietuvoje: vaikų priežiūra turėtų būti prieinamesnė
Ji džiaugiasi, jog tarsi pramynė kelią į aukščiausius Vyriausybės postus ne tik moterims, bet ir jauniems žmonėms. Diskusijos viešnia prisiminė, jog komentarai jos atžvilgiu dažniausiai būdavo ne apie tai, ką ji siūlo ar koks įstatymas ką tik buvo priimtas, tačiau apie jos šukuoseną, makiažą, rankinę, batus. Kitaip tariant – tik apie jos išvaizdą.
„Matau, kad pagrindinės šios diskusijos klausytojos taip pat yra moterys. Noriu jums pasakyti: tikėkite savimi ir savo potencialu. Nieko šiame pasaulyje nėra neįmanomo, jei tikite savimi. Mano idealės visuomet buvo Hillary Clinton (kovojusi su Donaldu Trumpu dėl prezidento posto) ir Madeleine Albright (Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorė)“, – sakė A.Jahjaga.
Lietuvos Seimo narė, Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog moteriai labai svarbus jos šeimos palaikymas. Tuomet ji gali siekti aukštų postų karjeroje, jos pačios atveju – ir sporte.
„Įstatymų leidėjai turi užtikrinti, kad moterims būtų lengviau suderinti karjerą ir vaikų auginimą, pavyzdžiui, kad vaikų priežiūros paslaugos būtų labiau prieinamos. Šiuo metu augindama 6 mėnesių kūdikį tu negali grįžti į darbą. Nebent turi mylinčią mamą, puikią ir nebrangią auklę. Darželiai nepriima tokio amžiaus vaikų“, – pastebėjo politikė.
Lygių galimybių kontrolieriaus patarėjas Donatas Paulauskas pristatė šiek tiek statistikos apie tai, kaip skirtingas požiūris į lytis galiausiai atsispindi jų atlyginimuose.
„Kai kalbu apie tą vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą, dažniausiai žmonės supranta tai kaip situacijas, kai už tą patį darbą vyras gauna didesnį, moteris – mažesnį atlygį. Iš tiesų atlyginimo skirtumai susiję su daugelių lyčių stereotipų, skirtingomis situacijomis.
Pirmiausia pateiksiu šiek tiek statistikos. Vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Lietuvoje yra 14 proc., Europos Sąjungoje – 16 proc. Tačiau didžiausia Lietuvos problema, kad apmokėjimo skirtumas tarp vyrų ir moterų per pastaruosius 7 metus gilėja ir nėra daroma nieko, kad situacija pasikeistų“, – sakė D.Paulauskas.
Jo teigimu, atlyginimų skirtumai atsiranda dėl dvejopų priežasčių: viena vertus, vyrai dažniau užima aukščiausias vadovaujančias pozicijas. Lietuvoje tarp viešųjų įstaigų vadovų 37 proc. yra moterys, tarp privataus kapitalo bendrovių vadovų – 17 proc. moterų. 17 proc. – tai lygiai 3 moterys vadovės.
Kita problema: moterys dažniau renkasi „moteriškas“ specialybes, tokias kaip švietimas, gydymas, slauga, vyrai – „vyriškas“ specialybes, kaip inžinerija, technologijos, logistika. Turbūt iškart pastebėsite, kad „vyriškos“ specialybės yra geriau apmokamos.
Problemos šaknys: moterys ruošiamos „moteriškoms“ specialybėms
Ir galiausiai - vaiko priežiūros atostogos, kurių metu moterų alga tarsi „įšaldoma“ porai metų, ji nekinta, kol vyrai toliau siekia, sėkmingai kopia karjeros laiptais.
Galiausiai lieka pati gryniausia nesąžiningo apmokėjimo problema, kai moterims tiesiog mokama mažiau nei vyrams.
Mokslininkai nustatė, kad diskriminacija darbo rinkoje gali būti paaiškinama (pavyzdžiui, vyras užima vadovaujamą poziciją, kurioje atlyginimas yra aukštesnis) ir nepaaiškinama (kai neįmanoma rasti priežasties, kodėl vyro ir moters atlyginimas skiriasi). Europos Sąjungos specialistams atlikus tyrimus paaiškėjo, kad Lietuvoje nepaaiškinamas skirtumas tarp algų sudaro 52 proc.
„Tai reiškia, kad 52 procentais atvejų moterys gali būti diskriminuojamos atlyginimo prasme“, - sakė D.Paulauskas.
Buvusi Kosovo prezidentė A.Jahjaga teigė, jog prieš 15 metų Kosovas Konstitucijoje netgi įtvirtino kvotą, jog valstybės institucijose, taip pat privačiose bendrovėse turi dirbti ne mažiau nei trečdalis moterų. Tačiau dar šiandien iš 22 Vyriausybės narių – vos 3 moterys, iš 36 regiono merų – vos 1 moteris. Nors per rinkimus jos gauna žymiai daugiau balsų nei vyrai.
„Politinis sluoksnis (ypač – vyrai) priešinasi moterų lyderystei. Jie stabdo moteris, nenori, kad jos priimtų sprendimus. Šalyje reikia investuoti, propaguoti moterų lyderystę, ją skatinti. O kalbant apie atlyginimų skirtumus, moterys mūsų regione uždirba 80 proc. to, ką uždirba vyrai“, – pripažino A.Jahjaga.
Kalbant apie motinystės atostogas, šiuo metu Kosovo regiono moterims suteikiamos vienerių metų atostogos, per kurias pusę metų mokama 70 proc. buvusios algos, likusį laikotarpį – pusė minimalios algos.
„Prisimenu, kaip 2011-aisiais iškėliau šį klausimą diskusijai. Mano siūlymas – kad per visas motinystės atostogas būtų mokama lygiai tiek, kiek moteris gavo iki išeidama motinystės atostogų. Ginčai vis dar vyksta, ir sunku patikėti, bet tėvystės atostogomis nepasinaudoja praktiškai nė vienas vyras. Todėl pastaruoju metu atsirado vyrų aktyvistų, kurie ragina pasinaudoti šia galimybe (ji – seniai įtvirtinta įstatymuose), padėti moteriai pirmosiomis mažylio gyvenimo dienomis“, – sakė A.Jahjaga.
Ji pripažino, kad nusprendusios susilaukti kūdikio moterys vejamos lauk iš savo darbų, taip pat praranda galimybę siekti aukštesnių pozicijų profesinėje srityje.
„Juk tai – žmogaus teisių pažeidimas. Skirtingi atlyginimai, diskriminacija darbo rinkoje – tai žmogaus teisių pažeidimas, turime tai suprasti“, - tvirtino buvusi Kosovo prezidentė.
Paprašyta baigiantis diskusijai pasidalinti savo patarimu kitoms moterims, ji dar kartą palinkėjo tikėti savo jėgomis ir galimybėmis.
„Investuokite į save: išsilavinimas yra labai reikalingas. Ir, prašau, labai prašau, palaikykite viena kitą. Nepaminėjau, kad didžiausia kritika, kurią išgirdau pradėjusi eiti prezidentės pareigas, kritika apie mano išvaizdą skriejo iš moterų lūpų. O juk mes, moterys, turime palaikyti viena kitą“, – A.Jahjaga.
Prievolė, kurios laikosi 5 bendrovės Lietuvoje
Grįžtant prie Lietuvos situacijos, V.Čmilytė-Nielsen teigė, jog šiandien darbo rinkoje motinystės atostogas labiau tiktų pavadinti „motinystės bausme“.
„Moterys ir vyrai baigę universitetus gauna daugiau mažiau lygų atlyginimą. Tačiau didžiausia atskirtis prasideda maždaug 30-aisiais gyvenimo metais. Tai yra amžius, kai moteris bene dažniausia susilaukia pirmojo vaiko. Kas blogiausia – tai būdinga visoms Vakarų šalims, ir ši situacija nepasitaiso – moterys po motinystės atostogų uždirba iki 20 proc. mažiau.
Ką galime padaryti įstatymais? Pavyzdžiui, Islandijoje šiemet buvo priimtas įstatymas, kad bet kuri bendrovė, turinti daugiau nei 25 darbuotojus, turi atsiskaityti, kokie atlyginimai mokami jos darbuotojams ir jei jie nėra tolygūs vyrams ir moterims, bendrovė skaudžiai baudžiama. Žinoma, Islandija šiuo požiūriu yra lyderė ir per vieną dieną šios šalies nepasivysime. Tačiau, sakyčiau, kad jos pavyzdys – sektinas“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Tarp privataus kapitalo bendrovių vadovų – 17 proc. moterų. 17 proc. – tai lygiai 3 moterys vadovės.
D.Paulauskas teigė, jog Europos Komisija dabar labai spaudžia šalis nares, kad įmonių atlyginimai būtų viešinami. Beje, Lietuvoje įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, kuriame nurodyta, kad darbdavys, paprašytas profesinės sąjungos atstovų, turi pateikti atlyginimų pagal užimamą poziciją ir pagal lytį statistiką .
„Mes, kaip šalis, prisiėmėme minimalią atsakomybę, minimalų įmanomą skaidrumą atlyginimo srityje. Jungtinėje Karalystėje bendrovės turi viešai skelbti savo darbuotojų atlyginimus. Kol kas tik 1000 darbdavių to nepadarė, jie bus nubausti. Beje, Lietuvos naujajame Darbo kodekse yra įgaliojimas bendrovėje turėti lyčių lygybės politiką. Man pavyko išsiaiškinti, jog Lietuvoje 5 bendrovės laikosi tokios politikos. Visoje Lietuvoje“,– šypsojosi D.Paulauskas.