Nėra naujiena, kad žmonės keliasi gyventi į sodų bendrijas – vieniems tai atrodo ekonomiškiau, kitiems daugiau ramybės ir yra galimybė suleisti pirštus į derlingą žemę.
Šiaulių rajone gyvuojanti Meškių kaimo bendruomenė yra šis tas daugiau. Istorijos pradžia gal buvo panaši į daugelio kitų sodų, tačiau dabar – to reikėtų paieškoti ir visiems siekti.
Kaimynai – tarsi šeima
Šįkart ekskursijos vedlys – Sigitas Žilinskas. Jis yra bendruomenės tarybos narys, kurio darbo specifika leidžia nesėdėti prirakintam prie darbo stalo kabinete.
Taip, tai faktas – Meškių kaime daugiausia gyvena jauni žmonės, šeimos. Visiems darbai ir šeimyniniai rūpesčiai.
Kiekvienas namas – lyg atskiras meno kūrinys. Kiekvienas stengėsi įsikurti pagal savo svajones. Nesimato jokių prabangos lenktynių – tik siekis sukurti kažką originalaus ir patogaus sau ir ne tik sau.
Sigitas veda aplink kaimą. Siauros, jaukios ir vaikams saugios gatvelės. Einame viena svarbesnių Žiedo gatve. Patys aktyviausi bendruomenės nariai dažnai save vadina „Žiedo gatvės brolija“. Šis pavadinimas primena kažkokį filmą, tačiau svarbiausia – tai tiesa.
Sveikinasi su kiekvienu ir kreipiasi vardu. Kitaip ir būti negali. Sigitas paaiškina: „Kad jūs pamatytumėte, kokie pas mus būna gimtadieniai. Dažniausiai tenka švęsti du gimtadienius – vieną su artimaisiais, o kitą su savo kaimynais, kurie tikrai ateis.“
Pakrantė – idėjų poligonas
Prieiname „Šiaulių jūros“ pakrantę. Bubių tvenkinys yra vienas didžiausių šalyje. Čia gražu. Tačiau ne visada taip buvo. Vyras rodo į toliau stūksančius brūzgynus. Buvo taip – neįžengiama tankuma permaišyta su šiukšlėmis. O dabar – puiki vieta poilsiui.
Geras pavyzdys užkrečia – uždega visus bendram darbui.
Kai visi draugiškai plušėjo ir tvarkė pakrantę, prisijungė ir kaimynystėje esančių sodų atstovai. „Jie tikrai neprivalėjo mums padėti ir mes jokiu būdu negalime uždrausti jiems naudotis pakrante, tačiau geras pavyzdys užkrečia – uždega visus bendram darbui“, – paaiškina Sigitas.
Dar tolėliau esančių sodų gyventojai su baltu pavydu žiūri į „Šilojus“ – jiems taip vieningai nepavyksta, nors sąlygos labai panašios – kaimynai, krantas, problemos.
Ant kranto guli du stori plastikiniai vamzdžiai. Sigitas paaiškina – netrukus jis išpjaus skritulius ir užlydys galus. Tuomet visi sumontuos ant viršaus užkeliamą korpusą – bus plaustas visiems. O gal net ir nedidelė pirtelė. Matosi, kaip akimirksniu užsidega Sigito entuziazmas.
Dabar jau yra atkovota nemažai pakrantės, tačiau ateityje jos bus dar daugiau. Gal ir tiltų bus daugiau, atrakcijų vandenyje. Viskam savas laikas. Jėgų ir noro tikrai nepritrūks.
Laiškas visiems
Neoficialiai save Žiedo gatvės brolija vadinantys bendruomenės nariai kitoms šalies bendruomenėms parašė laišką: „Tik pamatę kvietimą dalyvauti konkurse „Tyli kaimynystė“, nė akimirką nesuabejojome – norime pasidalyti savo džiaugsmais.
Talka mums – šventas dalykas. Kartu per keletą metų sutvarkėme pakrantę: išgenėjome sausas medžių šakas, įrengėme saugią laužavietę, paruošėme mažą lauko virtuvėlę sriubai virti ar šašlykui paskrudinti. Pasodinome 45 pušaites.
Malonu paminėti, kad sutvarkytoje pakrantėje niekas nebešiukšlina ir nemėto traškučių pakelių į krūmus. Tai gerai veikia ir tuos, kurie čia ne gyvena, o apsilanko pasikaitinti saulutėje.
Vyrai pastatė didelę pavėsinę, kurioje gali grožėtis saulėlydžiu. Suremontavome ir prižiūrime lieptą bei atnaujinome ir sutvarkėme pamirštą ir apleistą valtį. Mūsų pakrantė tikrai graži, sutvarkyta, prieinama visiems norintiems. Mūsų jėga ir privalumas – nuoširdi, ilgametė ir stipri draugystė.“
