Turbūt ne tik man artėjant Kalėdoms kyla natūralus klausimas: ar tikrai noriu pirkti visiems šiems žmonėms dovanas? Atsakymas gali būti paprastas, kai galvojame apie ne tokius artimus žmones, ir kiek sudėtingesnis – kai prisimename mylimiausius. Dar didesnis iššūkis –jei namuose yra vaikų, pas kuriuos ateina ir dovanas atneša Kalėdų Senelis. Juk jie laišką su dovanų sąrašu išsiuntė jau pirmą Advento dieną...
Tačiau gali būti ir kitaip. 15min kalbinti lietuviai pasakoja apie tai – kaip sutikti Kalėdas dovanoms neišleidus nei vieno cento.
Išvargino besaikis vartojimas
Du paauglius sūnus su žmona auginantis Zigmantas Račkauskas sako, kad dabar jau neprisimena, kada ir dėl kokių priežasčių nusprendė nepirkti ir niekam nedovanoti kalėdinių dovanų.
„Natūraliai taip susiklostė. Mano šeimoje gilios (dovanojimo – 15min past.) tradicijos nebuvo, nebent vaikystėje. Vėliau, pradėjus pačiam užsidirbti, buvo bandymų elgtis „kaip visi“, bet džiaugsmo tai neteikė. Iš tiesų man tai visada buvo labiau kančia nei džiaugsmas vaikščioti po parduotuves. Dar buvo bandymų, kai šeimoje atsirado vaikai ir jie buvo mažesni, kažką nupirkti, kažką padėti po eglute, bet vėliau atėjo suvokimas, kad ištisus metus gali nusipirkti ką nori ir tada, kai reikia. Taip išeina šiais visko turėjimo laikais: nuolat ir daug vartoji visus metus, o kai ateina Kalėdos – dar daugiau vartoji. Tai kada pailsėti nuo vartojimo?“ – retoriškai klausė Zigmantas.
Šiais visko turėjimo laikais: nuolat ir daug vartoji visus metus, o kai ateina Kalėdos – dar daugiau vartoji. Tai kada pailsėti nuo vartojimo?
Jis pabrėžia, kad sprendimas nebepirkti kalėdinių dovanų nebuvo spontaniškas.
„Po truputį mažėjo žmonių, kuriems pirkome dovanas. Kol galiausiai nebepirkome niekam. Dabar džiaugiamės, kad užuot kažkur ekranuose įstrigę ieškotume dovanų arba po krautuves vaikščiotume, mes galime kartu pažiūrėti filmą. Gal vaikai kažkuriuo metu ir norėjo (dovanų – 15min past.), bet dabar ir jie supranta, kad tai mūsų šeimos tradicija. Tiesa, sprendimą dėl mokyklos, kurioje vaikai tarpusavyje keičiasi dovanomis, palikome patiems vaikams. Kaip jie nuspręs, taip – tai jų pasirinkimas. Žinau, kad neseniai kažką nupirko klasės draugams,“ – pasakoja dviejų moksleivių tėtis.
Vaikams nemeluoja
Dažna šeima kalėdinių dovanų neatsisako dėl to, jog vaikai tiki Kalėdų Seneliu ir istorija apie jo nešamas dovanas. Zigmantas sako, kad jiems tai nebuvo problema – vaikai nuo mažens žino, kad Kalėdų Senelis – personažas. O pasakojimas apie jo nešamas dovanas – tiesiog graži istorija.
„Aš vaikams niekada nemelavau. Be to, mes turime savų tradicijų. Pavyzdžiui, mūsų šeima labai mėgsta knygą, kurią kartu iki ašarų skaitėme ir aptarinėjome, tai Marko Leino „Kalėdų istorija“. Joje taip pat minimos dovanos, tik kitokiame kontekste: žmonės gyveno vargingai ir neturėjo galimybių kaip nors pradžiuginti vaikus visus metus. Tad Kalėdos buvo ypatinga proga. Tačiau dauguma mūsų galime džiuginti save ir artimuosius visus metus... Todėl Kalėdos galėtų būti tas laikas, kai mažiau vartojame – verčiau skirkime daugiau laiko pabuvimui su savimi ir artimaisiais,“ – savo mintimis dalinosi pašnekovas.
Kalėdos galėtų būti tas laikas, kai mažiau vartojame – verčiau skirkime daugiau laiko pabuvimui su savimi ir artimaisiais.
„Tėčio bankas“ ir kitos finansinio raštingumo pamokos
Dalis žmonių, atsisakiusių tradicinių kalėdinių dovanų, jas keičia kitais dalykais: vieni dovanoms skirtą biudžetą paaukoja, kiti sutaupytus pinigus atideda bendriems šeimos tikslams: brangesniam pirkiniui ar bendrai kelionei. Tačiau Zigmanto šeimoje to nėra.
Tiesa, tam tikrą pinigų sumą sūnums tėvai dovanoja kasmet įžengiant į naujus metus. Tačiau tai, pasak Zigmanto, nevisai galima pavadinti dovana.
„Kasmet prasidedant naujiems metams juos akcentuojame kaip naujus finansinius metus. Ta proga vaikai gauna po 50 eurų. Mums su žmona labai svarbus vaikų finansinis išprusimas – tad šia dovana skatiname juos atsakingai leisti pinigus,“ – pasakoja vilnietis. Su gautais pinigais berniukai gali elgtis kaip nori: išleisti savo reikmėms arba investuoti į „tėčio banką“. Šis „bankas“, pasak Zigmanto, veikia bent 4 metus.
„Padėję savo pinigus į „tėčio banką“ ir išlaikę tam tikrą laiką sūnūs gauna palūkanas. Beje, ne tik per Naujuosius, bet ir gimtadienius vaikai gauna pinigų iš mūsų ir senelių. Juos taip pat gali išleisti iš karto arba padėti į „tėčio banką“, kur jie būna iki to laiko, kai prireikia. Tada sūnūs pasiima pinigus ir išleidžia,“ – sako paauglius sūnus finansinio raštingumo mokantis vyras.
Mūsų visuomenėje kalėdinės dovanos yra be galo įprastas dalykas. Ar nėra sunku gyventi einant prieš srovę? Anot Zigmanto, per tiek daug nedovanojimo metų visko yra buvę. Ypač darbe, kai kažkas sugalvoja keistis dovanomis.
„Kartais dalyvaudavau tame, kartais ne. Jei dalyvaudavau, tai labiau dėl socializacijos, bet ne dėl to, kad tai man patiktų. Jau minėjau, kad kiekvienas šeimos narys yra laisvas spręsti, ar nori keistis dovanomis su bendramoksliais ar kolegomis. Giminės jau visi žino, kad mes dovanomis nesikeičiame. Todėl mums nieko nedovanoja,“ – kalba pašnekovas.
Pasak jo, dovanoti ar ne kalėdines dovanas turėtų būti asmeniškas sprendimas – kiekvienas laisvas nuspręsti pats. Juolab auginant vaikus – tėvams svarbu pabrėžti, kad nėra savaime suprantamų ir visiems tinkamų dalykų.
„Vaikai yra besiformuojančios asmenybės ne nuosavybės, jeigu jie nori dovanoti visada gali tai daryti, dėl to neketinu jų kritikuoti. Neturiu teisės,“ – pabrėžia Zigmantas.