2019 09 24

Žmonių kūnus tapybos meistrės pavertė drobėmis, ant kurių – du gyvenimai

„Jei tau reikėtų nupiešti gyvenimą, kaip jis atrodytų? Kas pirmiausia šautų į galvą ir ką imtų piešti tavo ranka? Gyvenimas sunkiai sergantiems žmonėms, kurių organai ima nebefunkcionuoti, tampa viltimi sulaukti donoro organo, kuris galiausiai tampa vienintele galimybe visavertiškai gyventi, o kartais – vienintele galimybe išgyventi“, – sako projekto „2gyvenimai“ sumanytojai.
„2gyvenimai“. Socialinis organų donorystės projektas
„2gyvenimai“. Socialinis organų donorystės projektas / E.Žilaičio nuotr.

„2gyvenimai“ yra socialinis organų donorystės projektas, kuris skatina visuomenės narius ne tik atkreipti dėmesį į donorystės idėją, bet apie tai pasikalbėti su artimaisiais.

Nuotraukose – du žmonės

Projekto metu žmonių kūnai virto drobėmis – ant jų kūno tapybos meistrės Margarita Sajeta-Vasilko ir Dalia Gečienė tapė tuos organus, kurie yra transplanuojami – širdį, inkstus, plaučius, kepenis ir rageną.

„Mūsų siunčiamos žinutės esmė yra ta, kad žmonės suvoktų, kokia tai didžiulė prasmė žmogui, kuris gauna antrą šansą gyventi, kuris gauna tą organą.

Todėl nuotraukose bus po du žmones, kurie simbolizuos donorą ir recipientą“, – pasakojo projekto sumanytoja Ieva Meškauskaitė.

Daug metų organizacijoje „Gyvastis“ savanoriaujanti mergina sako, jog kilo mintis transplantacijos esmę atskleisti per meną ir per jausmą, o visi – kūno tapybos meistrės, jų asistentės, fotografas, modeliai ir kiti – dirbo neatlygintinai.

Viešumas reikalingas

„Jei mūsų asociacija gali šiomis temomis kalbėti su jaunimu per paskaitas, su kita žmonių kategorija – koncertuose ar dviračių žygovuose, tai meninis projektas praplečia žinomumą ir pasiekia kitą žmonių auditoriją“, – apie projektą sakė asociacijos „Gyvastis“ vadovė Aušra Degutytė.

A.Degutytė pastebėjo, kad viešumas ir kalbėjimas apie tai yra svarbus. Nors vis daugiau jaunų žmonių pritaria organų donorystei, tačiau artimųjų prieštaravimas padovanoti mirusio artimojo organus išlieka toks pat aukštas kaip ir prieš 10 metų ir sudaro 28 procentus.

„Kodėl? Visuomenės sąmoningumas didėja, bet visas tas procesas baigiasi ar prasideda reanimacijos skyriuose, didelį darbą daro reanimatologai, kurie pradeda su artimaisiais kalbėtis.

Reanimatologai turi būti labai gerai paruošti, kad apie tai galėtų kalbėtis su artimaisiais. Ne kiekvienas reanimatologas tą gali daryti. Gerai paruošti yra didžiųjų ligoninių reanimatologai.

Valstybės požiūris turėtų būti palankesnis pačiai donorystei, reanimatologų paruošimui, komandos stiprinimui“, – sakė A.Degutytė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų