Naujas prabangos veidas: kuklu ir ekologiška
Brangių kvepalų šleifas, vakarienė restorane, žiedas su deimantu... Tai praėjusių dešimtmečių prabangos dvelksmas. Viduramžiais ji žaižaravo auksu, brokatu, kvepėjo kava ir pipirais. Amerikos indėnų vadai auksą keisdavo į žibančius stiklinius rutuliukus. XXI amžius sujaukė senąją prabangos sampratą, įpindamas naujų aktualijų: laiką su šeima, atostogas, dvasios ramybę...
Šiandien gyvenimo būdas diktuoja prabangos sampratai visai kitokius kriterijus nei praėję šimtmečiai. Buvę prabangos atributai – mokslas, medicinos paslaugos, kelionės į užsienį – tapo kasdienybe, o kažkada įprasti – laikas, ekologiškas maistas – virto prabanga.
Pasaulio elitas visas savo statuso galias telkia kovai už ekologiją ir socialiai atsakingą verslą, eilinės vakarietės besaikį vartojimą stengiasi tramdyti skelbdamos naują madą – mainų idėją ir kurdamos tam skirtas interneto svetaines. O kaip Lietuvoje? Kas mums yra prabanga šiandien? Kas pakelia savivertę ir dovanoja galimybę pasimėgauti sėkmės skoniu?
Greitajame traukinyje
Ji kūrė svajones nuo mažumės ir savo laimės paukštę sugavo greitai. Nė vienas darbas, nė vienas žmogus į jos gyvenimą neatėjo be reikalo ar netinkamu laiku. 29-erių mecosopranas Justina Gringytė, pernai pelniusi tarptautinį geriausio jaunojo operos solisto apdovanojimą, dainuoja įvairiuose Europos teatruose ir jaučiasi laiminga. Nemėgsta žvalgytis atgal, sielotis, kad pašėlusiu greičiu skrieja laikas. Jai svarbu susikurti namus „čia ir dabar“, t. y. toje šalyje, kur tą vakarą būna spektaklis.
Gyvenimas ant lagaminų turi savo žavesio. Bet, atrodo, tas etapas greitai baigsis ir Justinai su vyru smuikininku Michailu Simonianu teks apsispręsti, kokią šalį ir kokį miestą jaunavedžiai vadins šeimos ramybės uostu.
Pokalbis tete-a-tete su pasaulio operos diva apie garsiąsias teatrų scenas, atlikėjų konkurenciją, juodąją operos, kaip verslo, pusę ir... apie nuostabų gyvenimą, kai meilė primena: nėra nieko svarbiau, kaip jaustis laimingam.
Atletų sielų gydytoja
Naudingiausias turnyro krepšininkas, kelių sezonų maratono lyderis, greičiu bei ištverme stulbinantis plaukikas, arti pasaulio rekordo ribos aukštį ir tolį šturmuojantys šuolininkai – visi jie iš pirmo žvilgsnio atrodo neįveikiami ir nepalaužiami. Ar tikrai? Psichoterapeutė, sporto psichologė Rinalda Germanienė dalijasi patirtimi, kaip kartais menkiausias vėjelis, įsisukęs į emocijų pasaulį, net fiziškai pajėgų atletą akimirksniu gali paversti autsaideriu.
Karštųjų taškų žemėlapis
Kad ir ką bekalbėtume, visų į aistros glėbį puolančių porų siekiamybė yra orgazmas. O nuvesti į jį gali labai skirtingi keliai bei takeliai. Vieni dumia greitkeliu, kiti linkę paklaidžioti, stabtelėti, patyrinėti apylinkes. Svarbiausia, kad pasirinktas maršrutas būtų malonus abiem. Tad siūlome atšviežinti žinias ir pasikartoti kelių, vedančių didžiojo O link, taisykles.
Apie erogenines zonas privalo žinoti kiekvienas suaugęs žmogus, susiruošęs į karštą pasimatymą. Be jų pasiekti orgazmą yra tas pats, kas tikėtis nuo Vilniaus iki Klaipėdos nulėkti automobiliu, neturinčiu pavarų dėžės.
Geram meilužiui nebūtinas milžiniškas pasididžiavimas, o vyro svajonių moteriai – silikoninė krūtinė. Ne dydis svarbiausia. Tačiau mokėti orientuotis karštųjų taškų, priartinančių laimės viršūnę, žemėlapyje iš tiesų svarbu. Pateikiame jums keletą nuorodų.
Šįkart su „Laima“ – žurnalas „LAIMA. Stilius“! Viskas apie madą XXL formatu: 2016 m. pavasario–vasaros kolekcija.
