Apžiūrinėdami sodybą, draugai aptiko keturratį ir, trokšdami nuotykių, nusprendė juo pasivažinėti.
Tačiau Ameliai ir draugams užšokus ant keturračio bei pradėjus važiuoti keliu, jų pramoga per kelias sekundes virto baisiu košmaru, rašoma metro.co.uk.
„Tai buvo gana atoki vietovė, – „Metro“ pasakoja Amelia. – Ironiška, kad važiavome labai lėtai, bet tada pataikėme į duobę, galinis ratas nuslydo ir keturratis nuvažiavo nuo kalno.
Skausmas, kurį mergina jautė, buvo siaubingas, bet pirmiausia ji galvojo apie draugus, ar jiems viskas gerai. „Kai pamačiau, kad jie sveiki, paklausiau Sarah: „Ar gali man padaryti paslaugą? Ar galėtum nuauti mano batus? Su jais per daug skauda“, o ji atsakė: „Amelia, tu neavi jokių batų“.
Jaučiausi taip, tarsi mano kojos būtų įstrigusios aukštai ore, bet ji pasakė, kad jos yra ant žemės“.
Prireikė trijų su puse kankinančių valandų, kol greitosios pagalbos automobilis pasiekė kalno šlaitą ir įvertino merginos būklę bei nugabeno ligoninę. Ten gydytojai Ameliai pasakė, kad ji iš dalies paralyžiuota nuo juosmens žemyn. Jei devyniolikmetė kada nors atgaus judėjimo galimybes, jai reikės vežimėlio arba pagalbinių priemonių vaikščioti. Amelija buvo sukrėsta, bet laiminga, kad liko gyva.
„Tai buvo bjaurus nelaimingas atsitikimas, – aiškina ji. – Aš vairavau keturratį motociklą, o trys mano draugai buvo ant jo. Jei būtų nukentėjęs vienas iš jų, o ne aš, būtų buvę baisu“.
Amelia penkis mėnesius praleido ligoninėje, jai buvo atlikta operacija. Kai buvo išrašyta, mergina jau galėjo judėti naudodamasi ramentais ir jautė 75 proc. dešinės kojos, tačiau visiškai nejautė kairės kojos užpakalinės dalies nuo juosmens iki pėdos.
Prieš nelaimingą atsitikimą ji svajojo sukurti šeimą būdama dvidešimtmetė, tačiau po nelaimingo atsitikimo jai teko patirti nemažai nemalonių pasimatymų. Kiekvienas jų paveikė Amelios pasitikėjimą savimi. Šiandien jai 38-eri ir kalbėdama apie praeitį ji mano, jog būnant 20-ies ne visada darai tai, apie ką svajoji: „Nežinai, kas tau patinka ar nepatinka, tikriausiai dirbi ne patį tinkamiausią darbą, gyvenimas yra šiek tiek netikras“.
Po ilgų nusivylimo metų Amelia sutiko dabartinį vyrą Andrew per savo geriausios draugės vestuves ir sakė, kad tai buvo tarsi „dvi dėlionės, kurios susijungė“, ir ji iš karto suprato, kad jis yra tas vienintelis.
Dabar jie turi du bendrus vaikus, 6 ir 4 metų Rufusą ir Ralphą, kuriuos Amelija apibūdino kaip „svajonės išsipildymą“ po to, kai abejojo, ar galės turėti vaikų dėl savo būklės. Nelaimingas atsitikimas taip pat turėjo didžiulę įtaką jos profesiniam gyvenimui.
„Kai gulėjau ligoninėje, apie turinčius negalią žmones vyravo nuomonė, kad jie sėdi namuose ir verkia į arbatos puodelį žiūrėdami televizorių. Atrodė, kad tokių žmonių kaip aš niekur nematyti, bet tai nebuvo tikras atspindys. Tikrovėje daugybė negalią turinčių gyveno laimingai, dirbo, steigė įmones ir panašiai“, – dalinosi Amelia.
Amelia, kuriai dėl savijautos sunkiai sekėsi dirbti biure, ėmėsi planuoti savo verslą. Remdamasi savo patirtimi, kai jai teko naudotis NHS suteiktais ramentais, dėl kurių ji jautėsi nelaiminga, o rankos buvo nusėtos pūslėmis, ji kartu su mama Clare Braddell ėmėsi kurti savo prekės ženklo vaikščiojimui skirtas priemones.
Po metų nuo nelaimingo atsitikimo pora pristatė spalvingus, stilingus ir praktiškus ramentus „Cool Crutches“, kuriais nuo tada naudojosi tokios garsenybės kaip Victoria Beckham ir Prue Leith.
Amelija taip pat padovanojo ramentus negalią turintiems bendruomenės nariams, pavyzdžiui, moksleiviui Toniui Hudgellui, kuris patyrė siaubingą prievartą iš savo biologinių tėvų, dėl kurios jam buvo amputuotos kojos. Devynerių metų Toniui Amelija padovanojo kamufliažinius ramentus, o išgirdusi jo istoriją sukūrė visą vaikiškų ramentų asortimentą.
„Kol verslas neša pelną ir apmoka sąskaitas, esu laiminga. Svarbiausia, ką galime pakeisti platesniu mastu. Atsibudusi po avarijos jaučiausi taip, lyg būčiau susidūrusi su šimtais uždarytų durų. Noriu, kad kiekvienas, kuris šiandien išgyveno kažką panašaus, atsibustų ir turėtų galimybę rinktis", – dalinasi moteris.
Kitais metais sukanka 20 metų nuo keturračio motociklo avarijos, o Amelia vis dar kovoja su prisiminimais apie košmariškas atostogas. Ją ypač „gąsdina“ keliai, kuriuos supa didelės nuokalnės, pavyzdžiui, kaimo keliukai tarp jos namų ir senelio namų Jorkšyre.
Nors Amelia stengiasi pernelyg nesaugoti savo vaikų, tačiau žinodama, koks trapus gali būti gyvenimas, ji pripažįsta, kad laikosi vienos išlygos.
„Žmonės galvoja, kad keturračiai motociklai panašūs į kartingus, bet taip nėra, jie sveria labai daug, o vairo mechanizmas toks jautrus, kad vienas trūktelėjimas gali viską apversti, – aiškina ji. – Apie juos išgirstama daug siaubo istorijų. Todėl visada sakiau, kad mano vaikams nebus leista važinėti keturračiais", – griežtos taisyklės laikosi Amelia.
