Gintautas atvirauja, kad visi žino, jog ten yra sava tvarka, tarp nuteistųjų – hierarchija, subkultūra, žmogaus orumo žeminimas, niekinantis požiūris į nuteistąjį ir visa kita, tačiau, pasak jo, kol nepamatai to iš vidaus, nesuvoki ten vykstančios „išgyvenimo mokyklos“ žiaurumo ir pareigūnų kai kurių darbo metodų savotiško beprasmiškumo.
Gintautas nusijuokia, kai paklausiu, kiek metų sukasi „nusikalstamo pasaulio virtuvėje“. „Iš viso išeitų daugiau nei trisdešimt. Tik labai skiriasi pirmieji 27 metai ir likę treji. Iš pradžių mano darbas – tiesiog pagauti, išaiškinti nusikaltusį ir atiduoti jį galutiniam prokurorų bei teismo sprendimui. Tai labai svarbus etapas – sustabdyti nusikaltimus darantį žmogų! Ypač sudėtingą darbą atlieka Lietuvos policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, visi kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo padaliniai.
Nuteistasis patenka į bausmių vykdymo sistemą (BVS), po ko jis turėtų grįžti į visuomenę pozityvesnis, nebenorėdamas daryti nusikaltimų. Bet savotiškai žinojome, kad bausmės atlikimo sistemoje yra specifiškai žiauru, o tikrąją situaciją nuo 2019 metų pamačiau tik tada, kai pradėjau vadovauti 2021 m. Pravieniškių ir 2022 m. Marijampolės įkalinimo įstaigoms. Pradėjau kasdien lankyti kalinius, tiesiogiai klausytis jų, domėtis, kaip jie gyvena, kalbėtis neformaliai tiek su nuteistaisiais, tiek ir su pareigūnais“, – atvirai kalbėjo pašnekovas.
