Viskas prasidėjo 13-os
Egidijus piešimu susižavėjo būdamas dar visai vaikas. Vyras atvirauja, kad iki šiol prisimena didžiulį per visą kambario sieną nupieštą Bruce‘o Lee su drakonu piešinį. Šią savo hobį pašnekovas nuolat tobulinimo, o vieną dieną susižavėjo ir tatuiruotėmis. Jį dar berniuką sužavėjo meistrystė tobulai perkelti piešinį ant žmogaus kūno.
„Žinoma, buvo ko išmokti. Tam reikėjo ne vieną nesąmonę ištatuiruoti, bet noras begalinis. Išmokti padaryti būtent taip, kaip matai nuotraukoje. Šis noras visą laiką stūmė į priekį. Mokytis, mokytis ir mokytis. O šiame procese buvo visko. Mokėmės tik iš savo klaidų, kol atsirado lengviau prieinamas internetas. O kartu su juo – ir daugiau žinių, kas labai padėjo įsibėgėti“, – šypsosi Egidijus.
Pašnekovas atvirauja, kad dabar pažvelgus atgal viskas atrodo dvejopai. Prisimena, kad prieš 14 metų atidarius savo tatuiruočių studiją viskas atrodė jau labai gerai, nors šiandien suvokia, kokį mažą žinių bagažą tuomet turėjo.
Bando įamžinti įvykius
Per minėtą laikotarpį, pasak Egidijaus, tatuiravimo lygis labai smarkiai pasikeitė, tai labai smarkiai nulėmė technologinė pažanga.
„Technologijos tapo idealios – tiek adatos, tiek dažai. Taip pat lengvesnė ir tatuiruočių, o ir tatuiravimo mašinėlių priežiūra. Beje, daugelį metų dirbu tik su Lietuvoje gaminamomis tattoo mašinėlėmis „Lithuania irons“. Kadangi mano specializacija foto realistika, minėti dalykai man ypatingai palengvina darbą“, – aiškino ilgametis tatuiruočių meistras.
Paklaustas, kuo labiausiai su laiku pasikeitė žmonių užgaidos, Egidijus pastebi, kad vis dažniau žmonės ryžtasi ant kūno perkelti didelės apimties piešinius. Pasak meistro, matyt, tai nulemia ir kur kas geresnė tatuiruočių kokybė nei kadaise. Taip pat, pastebi pašnekovas, labai džiugina ir tai, kad moterys gerokai dažniau nei anksčiau taip pat ryžtasi įgyvendinti savo svajones.
„Bendrai kalbant, didžioji dalis, žinoma, pasirinktu piešiniu bando kažką įsiamžinti – gyvenimo įvykius, vingius, o kiti – tiesiog meną. Dar kiti, tiesa, nori įamžinti meilę ar savo gyvenimo būdą. Dažniausiai atėjusieji pirmą kartą nerimauja – ar skaudės, bet išsėdėję seansą pripranta ir viskas gerai“, – kalba Egidijus ir šypsodamas priduria, kad dar vertėtų pasakyti, jog retas, atėjęs pirmą kartą, nesugrįžta.
Per savo patirtį, atvirauja tatuiruočių meistras, nedaug yra sutikęs tokių, kurie gailėjosi. Pašnekovas neslepia, kad net jei mato, jog klientas dvejoja – bando atkalbėti. Geriau tada išlaukti momento, kai būsi tikras, kai dvejonių jau nebeliks, įsitikinęs Egidijus.
Tiesa, jis pridūrė, kad tarp tų, kurie darosi dideles tatuiruotes, veikiausiai, besigailinčių daug mažiau, nes jie – labai ryžtingi, galbūt dvejojančių daugiau tarp pasidariusių mažus piešinius ant kūno. Taisyklė, pasak tatuiruočių meistro, paprasta – jei bent kiek dvejoji, geriau nedaryti. Jei reikės, ateis laikas ir abejonės dings, o jei ne – tiesiog praeis noras.
„Aš padedu žmogui įgyvendinti jo paties idėjas gražiausiu būdu ir visada girdžiu viena – išėjo geriau nei norėjau. Tai visada verčia verstis per galvą ir kiekvieną kartą daryti darbą dar geriau“, – apie atsakomybę kalbėjo meistras.
