Idėja kilo projekto autorės mamai
Idėja iš meduolinės tešlos iškepti Žagarės miestelį kilo Jurgos Alminaitės mamai. „Kadangi ji pati gyvena užsienyje, to įgyvendinti negalėjo, bet apie tai svajojo. Tad apsiėmiau aš. Subūriau žmones, viską suorganizavau“, – sakė J.Alminaitė, tapusi šio meduolinio miestelio maketo autore.
Pasiteiravus, iš kur mamai kilo tokia idėja, J.Alminaitė sakė, kad veikiausiai iš anksčiau matytų tokių miestelių užsienio šalyse. „Sakė, jau dešimt metų svarsčiusi, kad norėtų ką nors tokio sukurti“, – šypsodamasi apie mamą kalbėjo J.Alminaitė.
Moteris drauge su vyru gamina papuošalus, ji pati daugiausia dirba su Venecijos stiklu. Paklausta, ar yra tekę ką nors panašaus į šį miestelį daryti anksčiau, pašnekovė sakė, kad šeimoje kasmet kepdavo kokį nors meduolinį namelį, o prieš trejus metus pabandė atkurti savo žemėje turimą malūną.
„Bet čia tokie maži projektėliai, dėl savęs. O šis iš tiesų buvo didelis projektas – visi pagal mastelį bandėme atkurti miestą. Tikrai sudėtinga“, – teigė J.Alminaitė.
Pati Jurga užaugo Vilniuje, tad kodėl pasirinko kurti meduolinę Žagarę? „Mano proprosenelis Žagarėje buvo nusipirkęs namą, nors gyvenau Vilniuje, vasaromis čia atvažiuodavome“, – pasakojo moteris.
Dvarui prireikė 333 meduolinių detalių
Meduolinis Žagarės miestelis ant trijų stalų sudėliotas vienoje Žagarės dvaro rūmų salių. Ant vieno stalų – miestelio aikštė su namais, kurios dydis – 5 X 3 metrų, ant kitų stalų – dvaras, žirgynas ir mokykla. Kaip pasakojo J.Alminaitė, dvarą gamino patys dvaro darbuotojai, jo dydis – apie 70 X 70 cm, šalia dar yra fontanas, medžių, didžiulė Kalėdų eglė. Žirgynas išsidėstęs ant dviejų stalų, jo ilgis siekia apie 1,7 metro.
Prie projekto dirbo 25 asmenys, galbūt kai kurie namuose dar turėjo ir pagalbininkų. J.Alminaitė pasakojo, kad bendruomenė noriai įsitraukė ir mielai apsiėmė iškepti vieną ar kitą statinį. Pati Jurga kepė kultūros centrą, o vėliau rūpinosi, kad visi iškepti pastatai būtų sustatyti į reikiamas vietas.
Paklausta, kiek tešlos prireikė meduolinei Žagarei, J.Alminaitė sakė iki galo nesuskaičiavusi, nes prisidėjusiųjų prie projekto skaičius – nemažas. Kiek sveria visas miestelis ar patys dvaro rūmai, irgi nežinia, nes, kaip teigė pašnekovė, nebuvo kaip to padaryti: „Nežinau, kur tokias svarstykles reikėtų rasti, tad ne, nesvėrėme. Bet, pavyzdžiui, bažnyčia buvo labai sunki, jai reikėjo daug cukraus, kad viskas gerai sukibtų, nes ji buvo atvežta iš Šiaulių. Tad buvo svarbu išsaugoti nesugriuvusią.“
Meduolinio maketo autorė pasakojo, kad vien dvaro rūmams buvo iškeptos 333 detalės. Kitiems statiniams jų prireikė skirtingai, jei namukas, kaip sakė pašnekovė, visai paprastas, tereikėjo keturių detalių sienoms, dviejų – stogui, ir kamino.
Kalbėdama apie pačius statinius ir kitas miestelio detales, J.Alminaitė sakė, kad visi turėjo paisyti vienos taisyklės – jog viskas turi būti valgoma. Taigi pastatai iškepti iš meduolinės tešlos, dvaro pastatas ir dar keletas namukų aikštėje turi langus, padarytus iš želatinos lapo, kuris suteikia stiklo efektą. Įvairiems pastatų pagražinimams naudotas cukraus pudros glajus.
Planuoja suvalgyti
Apie meduolinę Žagarę su žmonėmis, kaip sakė J.Alminaitė, buvo pradėta kalbėtis spalio gale. Apsitarta, kas ir ką apsiima daryti. „Kadangi žmonės individualiai kepė namukus, sunku pasakyti, kiek tiksliai laiko tai užėmė, bet, sakyčiau, kol buvo suneštas visas miestelis, gal apie tris savaites“, – sakė pašnekovė.
Ant vieno stalų – miestelio aikštė su namais, kurios dydis – 5 X 3 metrų, ant kitų stalų – dvaras, žirgynas ir mokykla.
Ji užsiminė, kad ne tik įspūdingai atrodo iškeptas miestelis, bet ir kvapas čia atvykusius pasitinka išties kalėdinis: „Tikrai labai kvepia. O kadangi dvaras buvo kepamas pačiame dvare, tai čia ir visas antras aukštas kvepia.“
Paklausta, ką planuoja daryti su šiuo meduoliniu miesteliu, kai baigs jį eksponuoti, J.Alminaitė užsiminė, kad pirminis planas buvo jį suvalgyti: „Tik gaila, kad dėl pandeminės situacijos nepavyks susikviesti čia žmonių. Bet galbūt bus galima tai padaryti lauke. Taigi kol kas planas suvalgyti lieka, bet ar pavyks ir kaip pavyks tai įgyvendinti, atsakyti dar per anksti.“
Tiesa, suvalgyti planuojama ne visą miestelį, dvarą dvaro darbuotojai planuoja pasilikti, tad yra tikimybė, jog jį bus galima išvysti ir vėliau.
Ieško rėmėjų kitų metų projektui
Kaip pasakojo J.Alminaitė, šiuo metu vykdomas balsavimas už gražiausią, kruopščiausią ir labiausiai nustebinusį statinį. Baigus ekspoziciją planuojami apdovanojimai, bus įteikiami prizai.
Meduolinio maketo autorė sakė mėginsianti pasiaiškinti, ar šis jų kūrinys nevertas Lietuvos rekordo: „Man atrodo, kad Lietuvoje nėra jokio rekordo šiuo atžvilgiu. Yra daryta kažkas panašaus, bet, manau, mes pirmieji, pabandę atkurti miestą pagal maketą.“
Baigdama pokalbį J.Alminaitė užsiminė ir apie kitų metų planus: „Šiemet visos šeimos meduolinius namukus kepė už savo lėšas ir taip prisidėjo prie projekto. Kitiems metams turime didelių planų – taip pat meduolinių, tik dar prireiks bendruomenės balsavimo, ar tęsti Žagarės temą, ar imtis kitos. Tad detalių atskleisti nenoriu, nes, jei pasakysiu, nebebus įdomu (šypsosi), be to, dar turės nubalsuoti bendruomenė. Tačiau naujajam projektui bandysime ieškoti rėmėjų, tikslas – kad jame galėtų dalyvauti ir mažiau pasiturinčios šeimos.“
Meduolinę Žagarę galima apžiūrėti iki sausio 6 d. Žagarės dvaro rūmai Kūčių dieną (gruodžio 24-ąją) nedirbs, tačiau lankytojų laukia abi Kalėdų dienas.
