Artimi ryšiai sieja su visais vaikais
„Du iš mano vaikų jau suaugę, bet mūsų ryšys tvirtas. Ačiū feisbukui – su dukra, kuri yra Klaipėdoje, susirašome ir bendraujame mesendžeriu. Su sūnumi taip pat šnekamės kasdien ir apie bet ką: orą, žaibus, kuriuos norėtume nufotografuoti. Jis giriasi kokias žuvis pagauna...
Kita dukra šiuo metu su mama atostogauja Latvijoje ir siuntinėja man visokių drugelių ir vikšrų nuotraukas bei klausia, „ką mes čia radome“, – detalių iš pokalbių su vaikais negailėjo laidos svečias.
Amžiaus skirtumas tarp vyriausių ir jaunesnių vaikų didelis, be to, kai kurie jau gyvena savarankiškai ir skirtingose vietose, todėl susitikti visiems kartu pavyksta rečiau nei norėtųsi – kartą per metus.
„Nesiekiame specialiai, kad visi kažką kartu darytume. Būna progų – gimtadieniai, kitos šventės, kur visi susirenka. Su dukromis – paaugle ir pradinuke – kartu atostogaujame. Tačiau labiausiai mes mėgstame susitikti atskirai – mums nereikia kitų, esame tik sava chebra“, – kalbėjo M.Čepulis.
„Mėgstu sakyti: vaikai – tik po 30-ies“
Sulaukęs klausimo apie tai, koks tėtis buvo vyresniajam sūnui, o koks yra dabar jauniausiajai dukrai, pašnekovas susimąstė.
„Tada buvau 22 metų, kai gimė pirmas vaikas. Buvau metalistas, man absoliučiai niekas nerūpėjo, išskyrus gamtą ir paukščius. O gimė vaikas, kuris kažko reikalauja, turiu būti tėtis... Tai aš buvau apuokas toks. Nesupratau, kas gyvenime vyksta. Todėl ir mėgstu sakyti: „Tu negali būti tėvas, kol nesulaukei bent 30-ies.“ <...> Dabar aš visiškai kitoks tėtis nei buvau, nors tikrai nesu toks, koks norėčiau būti. Tada buvo palikta savieigai, buvo ir šaukimai, ir rėkimai, reikalavimų daugiau. Dabar visiškai kitaip žiūriu į vaikų auklėjimą ir apskritai į juos. Vyresnieji pavydi, sako, kad jiems buvome griežtesni. Ir tai tiesa“, – laidoje atvirai kalbėjo M.Čepulis, pasidžiaugęs, jog vyriausius vaikus abiems su buvusia žmona pavyko užauginti „padoriais ir gerais žmonėmis“.
Nors kai kurie vyresnės kartos žmonės kartais sako, jog dabartiniai vaikai per daug lepinami, M.Čepulis su tokia nuomone nesutinka. Jo teigimu, vaiko supratimas, įsiklausymas į jo poreikius ir jų atliepimas nėra lepinimas.
„Leisti bet ką ir bet kur daryti – taip, tai lepinimas. Suprasti vaiko jausmus man dar yra sudėtinga. Bet bandau tapti kitokiu. Bet tikrai tai nėra lepinimas, bet yra kalbėjimas su vaiku. Nėra diktatūros kaip anksčiau: aš pasakiau, darom pamokas, niekur neini! Dabar yra derybos, pokalbis ir vaikas pats nusprendžia ką daryti“, – sakė keturių vaikų tėtis.
Pasak jo, naujas naratyvas jų šeimoje atsirado su jauniausios dukros gimimu. „Visi nuopelnai tenka mano žmonai Ingai – ji iš manęs padarė ir vis dar daro naują tėvą. Mes abu mokomės. Tačiau ji labiau mane moko. Pavyzdžiui, kad ir tėvystės atostogos. Su paskutiniuoju vaiku aš išėjau į jas ir pusę metų pabuvau. Visiems tėčiams rekomenduoju! Buvo fantastika. Visų darbų atsisakiau, galėjau ramiai sėdėti namuose su vaiku. Buvo labai įdomu ir gaila, kad su kitais vaikais to nepadariau“, – prisipažino laidos svečias.
Kas sunkiausia tėvystėje?
Kalbėdamas apie didžiausius tėvystės iššūkius gamtos fotografas neslėpė, jog jam asmeniškai sudėtinga suvaldyti pyktį, kuris kyla dėl netinkamo vaikų elgesio.
„Man reikia save kontroliuoti, kad nepasileisčiau, kas yra velniškai sunku. Esu greitai užsiplieskiantis žmogus. Su jauniausiu vaiku yra daug lengviau, nors vis tiek ne visada pavyksta. Su kitais vaikais buvo palikta savieigai: „kaip gausis, taip“. Apie tai net nelabai galvodavau, o dabar sąmoningai apie tai galvoju“, – neslėpė jis.
Kiek laiko ir kas migdo vaikus, ar mėgsta su vaikais lankytis prekybos centruose, ar padeda vaikams ruošti namų darbus – atsakymai į šiuos ir kitus klausimus laidos „Dar geresnis tėtis“ įraše, kurio svečias – charizmatiškasis gamtos fotografas M.Čepulis.
